vaikų verslumas – viską apjungianti pamoka
Nuo pat mažų dienų vaikai susiduria su skirtingomis profesijomis. Mama ir tėtis dirba skirtingus darbus, draugų tėveliai – taip pat. Ir tikrai, profesijos pasirinkimas – daug lemiantis žingsnis mūsų visų gyvenimuose. Juk darbe praleidžiame labai daug laiko, o tai daro įtaką ne tik emocinei būklei, bet ir socializavimosi įgūdžiams. Kadangi per pandemiją turime daugiau laisvo laiko, kodėl gi nesupažindinus vaikų su skirtingomis profesijomis ir nepradėjus ugdyti verslumo jau nuo mažų dienų?
Šių dienų samprata, verslumas nebėra siejamas su verslininkais ir studentais, o tampa dar viena bendrąja kompetencija, kurią tiek mokytojai, tiek psichologai skatina pradėti ugdyti kuo anksčiau. Nacionalinėje jaunimo verslumo ir ugdymo skatinimo programoje (2008–2012) verslumas siejamas su galimybe kurti pridėtinę (tiek socialinę, tiek ekonominę) vertę bei visais veiksmais, pasitelkiamais tam įgyvendinti. Todėl ugdant verslumą svarbu ne tik matematiniai įgūdžiai, bet ir kitos žinios, padėsiančios atpažinti naujas galimybes ir idėjas.
Tiesa, pradinukai dar nekuria savo verslų ir neturi asmeninių pajamų, bet šiame amžiuje formuojasi pagrindinės vertybės ir tam tikri mąstymo modeliai. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad vaikai labai imlūs informacijai ir net tokios temos kaip finansai ar pinigai, jeigu pateikiamos patraukliu ir suprantamu būdu, gali tapti labai įdomiomis pamokomis, kurios pravers ir ateityje.
Efektyviausias būdas mokyti verslumo mažuosius – patyriminės veiklos. Kūrybinės veiklos suteikia vaikams komandinio darbo įgūdžių, tobulina bendravimą bei bendradarbiavimą. Tokios veiklos leidžia vaikams bandyti, patirti bei daryti klaidas ir iš jų mokytis priimant kūrybiškus sprendimus.
Tai gali būti apsipirkimas parduotuvėje, mokymasis apie banknotus ir jų apsaugos sistemas, tyrinėjant, ką veikia bankų darbuotojai. Galite pradėti papasakodami, kad anksčiau pinigų vaidmenį atlikdavo natūralieji mainai. Žmonės keisdavosi įvairiomis naudingomis gėrybėmis. Pavyzdžiui, maišą bulvių išmainydavo į maišą grūdų ar krepšį kiaušinių. Vėliau, supratus, kad tai gana nelygus ir neapčiuopiamas mainų būdas, ėmė rastis pirmieji pinigai. Jie nebuvo tokie, kokius mes turime dabar, o ir atrodė kaip metaliniai pagaliukai ar sagutės.
Norėdami pagilinti patirtį, galite su visa šeima apsilankyti Pinigų muziejuje (LT, tinklapis). Čia vaikai pamatys, kokia valiuta egzistavo Lietuvoje, kaip atsirado pinigai ir kaip jie, laikui bėgant, keitėsi. Jeigu šiuo metu neturite galimybės apsilankyti muziejuje, tai galite padaryti virtualiai (LT, tinklapis). Čia vaikai sužinos, kas vaizduojama ant euro monetų, kas yra proginės monetos, į ką investuodavo mūsų seneliai, bei daug daugiau.
Sužinoję daugiau apie pinigus, kūrybines veiklas galite tęsti ir toliau:
- kartu su vaikais apžiūrėkite banknotus bei monetas, palyginkite juos tarpusavyje;
- aptarkite apsaugos priemones ir jų svarbą, pabandykite jas užčiuopti, pamatyti ir pan.;
- pabandykite nusipiešti savo pinigus ar net nukopijuoti tikruosius ir palyginkite;
- drauge sukurkite savo šeimos pinigus. Juo galite panaudoti žaisdami namuose parduotuves, kuriose vaikas galės pats susimokėti, gauti grąžą ir taip mokytis apie pinigų vertę.
Vyresnius (5–10 klasių) mokinius jau galima paskatinti imtis sudėtingesnių projektų. Ši amžiaus grupė jau susipažino su pinigų atsiradimo istorija, žino kaip jie veikia, kai nori kažką nusipirkti, ir kodėl svarbu taupyti. Todėl, priklausomai nuo vaiko amžiaus, galima po truputį pereiti prie asmeninių, verslumui būtinų įgūdžių lavinimo. Kartu su vaiku galite mokytis suvokti savo idėjų vertę bei kaip geriau ją pristatyti savo bendraamžiams. Išklausyti „vartotojų“ pastabas, pasiūlymus gali būti tikrai nelengva užduotis, tačiau kol vaikas žinos, kad tai tik dalis praktikos ir mokymosi, palaipsniui stiprės ne tik socialinės kompetencijos, tolerancija kitų nuomonei, bet ir gebėjimas ne tik išklausyti, bet ir pasakyti racionalią kritiką.
Tad kaip tai įgyvendinti praktiškai? Nuo ko pradėti?
Jaunesnio amžiaus vaikams puiki proga patikrinti savo idėjas, verslumo įgūdžius – įvairios vis labiau darželiuose, mokyklose bei užimtumo centruose populiarėjančios mugės. Tai taip pat tinkama erdvė pažiūrėti, ką veikia bendraamžiai, pasisemti patirties. Net ir tokios, kuri gali atrodyti nemaloni. Pavyzdžiui, jeigu vaikas prisiminė apie mugę likus dienai ar dviem, natūralu, kad laiko jai pasiruošti liks nedaug. Stenkitės per daug nepadėti savo vaikui, nors ir kaip to norėtųsi. Tokiu būdu vaikas išmoks, kad norint išsiskirti pardavėjų būryje, pasiruošimas taip pat labai svarbus.
Žinoma, kol šalyje ir pasaulyje siaučia koronavirusas ir karantinas nesudaro palankių sąlygų dalyvauti tokio dydžio renginiuose, mažylis gali praktikuotis šeimoje. Gal yra kokių dailės darbelių ar net prekių, kaip pačių padarytos žaidimo kortos, kurias vaikas gali pristatyti šeimos nariams? Pasipraktikavus su tėveliais, galima įgūdžius išmėginti ir virtualiu skambučiu, susisiekus su artimais giminėmis ar šeimos draugais.
Po mugės ar pristatymo šeimoje, su vaikais galite aptarti, kas kuo prekiavo, kam, vaiko manymu, sekėsi geriau, o kam – prasčiau. Paklauskite vaiko, kaip jis mano, kokios priežastys tai lėmė. O gal yra būdų, kaip kitų vaikų idėjas būtų galima dar labiau patobulinti? Tokiu būdu skatinsite pastabumą, gebėjimą išsakyti konstruktyvią kritiką bei auginsite dėmesingumą.
Svarbi verslumo pamoka vyresnėliams – gebėjimas išsikelti tikslą ir įgyvendinti jį iki galo. Ne paslaptis, kad vaikai nuo mažų dienų domisi kompiuterinėmis technologijomis, tad kodėl gi nepakreipus jų pomėgių link konkretesnių tikslų? Pavyzdžiui, galite paskatinti vaiką kurti kompiuterinius žaidimus, animacinius filmukus, muziką ar kitus meninius projektus. Žinoma, viskas turi vykti pagal vaiko gebėjimų ir galimybių ribas. Galite užvesti vaiką ant kelio ir supažindinti su įvairiomis programomis ar parodyti pavyzdžių. Tai bus puiki galimybė ne tik atpažinti, kokių įgūdžių jis ar ji turi išmokti, norint įgyvendinti vienas ar kitas idėjas, bet ir mokytis paprašyti pagalbos ar patarimų, kai jų reikia.
Taigi, verslumas nėra tik matematika ir pinigai, bet visos puokštės įgūdžių reikalaujanti pamoka. Verslumas moko ne tik suprasti mus supančią aplinką, analizuoti ją, bet ir mokytis, kaip galima iš jos gauti kuo daugiau naudos.
