vaikų motyvacija: kaip ne drausti, o sudominti?

Pirmiausia, išsiaiškinkite, kas stabdo jūsų vaiką. Nenoras mokytis, žaisti ar domėtis pasauliu gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių. Radus problemos šaknį, galėsite kartu sudaryti planą, kuris leis peržengti nenoriu – nepatinka – neįdomu barjerą. Kelios priežastys, kurios gali mažinti motyvaciją: 

 

• nesuprantama mokymosi medžiaga ar neaiškios žaidimo taisyklės;
• užduotis nekelia iššūkio;
• užduotis neatitinka vaiko mokymosi stilių (EN, straipsnis);
• mokyklos aplinka kelia nerimą;
• nepasitikėjimas savimi.

Pasirūpinkite, kad vaikui būtų suteiktos visos pagrindinės priemonės smagiai ir patogiai mokytis. Tyli ir rami aplinka leis vaikui geriau susikaupti ir jis mažiau blaškysis. Taip pat vaikui gali būti sunku susikaupti kai jis alkanas. Prieš vaikui kimbant į darbus pasiūlykite nedidelį užkandį, kad jis jaustųsi sotus, bet nepersivalgęs. Taip pat nereikia pamiršti ir pagrindinių priemonių, tokių kaip pieštukas, trintukas, liniuotės – viskas turi būti lengvai pasiekiama. Jeigu vaikas ims ieškoti ne į vietą padėto pieštuko, gali greitai prarasti koncentraciją ir grįžti prie užduoties bus sunkiau. Kai viskas paruošta mokymuisi, kyla vis mažiau pasipriešinimo ir pasiteisinimų. 

 

Norint paskatinti vaiką mokytis svarbu planuoti užduotis ir namų darbus. Susėdę kartu galite pasidaryti trumpą planą, įtraukite į procesą ir mažylį, jam ar jai bus smagu patiems susidėti darbus pagal smagumo eilę. Galite pasinaudoti ir gudrybe, kurią taiko savo dieną planuojantys suaugusieji, – paskatinkite sunkiausius ar nemaloniausius darbus perkelti į pradžią. Juos vaikas padarys ir greitai pamirš, o visi likę bus vienas džiaugsmas! Norėdami šį džiaugsmą dar sustiprinti, galite paskatinti vaiką nustatyti mažus ir pasiekiamus tikslus. Pavyzdžiui, perskaityti vieną skyrių iš privalomos knygos ar padaryti penkis pratimus iš užduočių sąsiuvinio. Tikslų išsikėlimas parodys vaikui kryptį, kas ir kada turi būti padaryta, o juos pasiekus stiprės ir vaiko savivertė. 

 

Žinoma, gali būti ir taip, kad vaikui užduotis atlikti trukdo stresas ar nerimas dėl mokyklos. Jeigu tai tiesa, prieš sėsdami daryti namų darbų, pakalbėkite apie tai, kaip vaikas jaučiasi, kokios galėtų būti to priežastys. Pokalbio metu vaikas turi jaustis saugiai ir žinoti, kad bus išgirstas. Po pokalbio nepulkite iškart prie darbų. Ar žinojote, kad vaikai su stresu kovoja žaisdami? Prieš vaikui darant pamokas atraskite stresą mažinančių užsiėmimų. Tai gali būti pasivaikščiojimas, muzika ir šokiai ar knygelės spalvinimas. 

 

Daugiau koncentruokitės į patį mokymosi procesą, o ne galutinį tikslą – kuo geresnį pažymį ar apdovanojimą. Kiekvienas, kad ir mažiausias, žingsnelis mokantis, sportuojant ar net bandant priprasti tvarkyti namus – turi būti įvertintas. Pavyzdžiui, viena teisingai išspręsta matematikos užduotis. Na ir kas, kad dar laukia penkios, juk sakoma gera pradžia – pusė darbo. Kai dėmesys bus sutelktas į patį procesą, vaikas jausis atsipalaidavęs ir labiau džiaugsis įveikęs visas užduotis. 

 

Kai giriame vaikus už intelektą, įgūdžius, gautą pažymį ar medalį – toks mūsų elgesys gali paskatinti orientuotis tik į pasirodymą arba tikslą. Žinoma, vaikai gali būti motyvuoti gauti geresnį atlygį. Tačiau gali nutikti ir priešingai – vaikai ims vengti iššūkių keliančios veiklos, bijodami neigiamo įvertinimo. Tobulų rezultatų fenomenas mokykloje su laiku tik didėja ir gali sukelti nerimą ar net depresiją. Kaip tai sustabdyti? Nuo mažų dienų girti vaikus už pastangas, o ne rezultatus. Padėkite jiems suvokti, kad visada yra erdvės mokytis ir tobulėti, o viskas priklausys nuo noro bei pastangų. Tokiu būdu motyvuosite vaikus dirbti sunkiau ir pasitikėti savo jėgomis.

 

Kaip gi be poilsio po didelių darbų! Apdovanojimo sistema padės vaikui labiau laukti pabaigos ir atlikti namų darbus ar užduotis greičiau. Paskatinimai nebūtinai turi būti dideli, tai gali būti mėgstamas filmukas, žaidimai su draugais ir pan. Taip pat galite įsivesti taškų sistemą už atliktus darbus – surinkus, pavyzdžiui, dešimt taškų, lauks didesnė staigmena. Nemažiau svarbu daryti pertraukas tarp užsiėmimų ir mokymosi. Noras atlikti visus namų darbus vienu ypu pagirtinas, bet ilgiau dirbdamos be pertraukų mūsų smegenys praranda budrumą ir koncentraciją. Ypač kai mokiniai jaunesni. Paskirstę mokslui skirtą laiką į etapus padėsite vaikui išlaikyti protą aštrų ir nepavargti. Keli patarimai kaip tai padaryti:

• naudokite laikrodį, kad vaikas žinotų, kada bus metas pertraukai;
• kas pusvalandį darykite pertraukas;
• pertraukoms skirkite nuo dešimties iki penkiolikos minučių.

 

Dar vienas motyvacijos būdas – skirtingos mokymosi ir užduočių atlikimo technikos. Neskubėkite barti vaiko, kai jis neatlieka ar nenori atlikti namų darbų ar buities užduočių. Kiekvienas mokinys mokosi ir informaciją priima savaip. Jeigu vaikas mokosi ne pagal jam priimtiną metodą, toks procesas gali sukelti daugiau nusivylimo nei džiaugsmo, todėl mokytis darysis vis sunkiau. Kartu su vaiku atraskite tinkamiausią mokymosi stilių. Mažyliams labai tinka įvairios žaidimo technikos. Žaidimas pats iš savęs motyvuoja, suteikdamas galimybę į klausimus ir problemas pažiūrėti kitu kampu, reikalauja aktyvaus įsitraukimo, gali sustiprinti socialinius ryšius ir sumažinti stresą. Net ir tada, kai gyvenimas chaotiškas, žaidimai yra svarbus vaiko raidos vystymosi aspektas.