vaikai grįžta į mokyklą: kaip geriau juos paruošti
Karantinas – naujas dalykas, jis apverčia gyvenimą aukštyn kojomis, viskas staiga pasikeičia, nelieka įprasto dienos ritmo, sumažėja kontaktų su žmonėmis. Po kurio laiko įprantame, susitaikome. O tada ateina laikas grįžti į įprastą gyvenimą. Ir vėl apsiverčia gyvenimas, vėl vyksta dideli pokyčiai. Dalijamės keliais patarimais, kaip būtų galima pasirūpinti, kad vaikai patirtų kuo mažiau streso, kai jiems ir vėl reikės grįžti į mokyklą.
Gyvenant įprastomis sąlygomis, mokyklinuko dienos ritmas yra gana aiškus. Vaikas keliasi, eina į mokyklą, po pamokų eina į būrelius, leidžia laiką su šeima, skaito, žaidžia. Tačiau prasidėjus karantinui įprastas dienos rimtas suyra – taip, pamokos lieka, bet sustoja dauguma būrelių, nebereikia leisti laiko kelionėms iš taško A į tašką B, tad lieka žymiai daugiau laisvo laiko. Todėl, net ir karantino metu, laikykitės dienos režimo, padėkite vaikui susidaryti dienotvarkę, kartu nuspręskite, ką vaikas galėtų nuveikti turėdamas daugiau laisvo laiko – gal išbandyti kokias nors naujas veiklas, tobulinti įgūdžius grodamas, piešdamas, programuodamas? Tokiu būdu, atėjus karantino pabaigai, vaikas patirs mažesnį stresą, kai reikės grįžti į įprastą dienos režimą.
Įprastu metu vaikas labai daug laiko praleidžia su bendraklasiais – kalbasi, žaidžia, atlieka bendras užduotis ar net pasišnabžda per pamokas. Pasitarkite su klasės auklėtoja, kaip būtų galima įtraukti vaikus į bendras veiklas nuotoliniu būdu. Tai padės nenutolti, palaikys kiek įmanoma normalesnę, įprastesnę aplinką, dienos ritmą, į kurį vaikas pilnu pajėgumu vėl sugrįš pasibaigus karantinui.
Karantinas – neramus metas, niekas tiksliai nežino, kiek jis tęsis, ar kada vėl bus įvestas iš naujo. Normalu, kad vaikas jaučiasi pasimetęs. Kalbėkitės apie tai, kad vis vien anksčiau ar vėliau į mokyklą grįžti teks, kad vėl reikės keltis anksčiau, kad vaikas turės sėdėti suole, laikytis mokyklos taisyklių. Taip pat iš karto nuteikite vaiką, kad sugrįžus gali atsirasti ir naujų taisyklių, kurios skirtos apsaugoti juos pačius ir jų mokytojus nuo koronaviruso. Iš karto įspėkite, kad ne visos jos gali patikti, bet jų laikytis bus būtina, pavyzdžiui, dėvėti veido kaukes.
Galite netgi parepetuoti, kaip ir kada mokykloje turės elgtis vaikas, pavyzdžiui, kaip dažnai plautis rankas ar jas dezinfekuoti specialiu skysčiu, pažaiskite „socialinį atstumą“, kad vaikas geriau suprastų, kokio atstumo turi laikytis nuo kitų ir pan.
Kalbėdamiesi su vaikais, akcentuokite jiems, kad jausti nerimą, būti sutrikusiam tokioje situacijoje yra normalu, kad visa tai taip pat jaučia ir suaugusieji. Kad ir kaip norėtųsi, šios emocijos nebūtinai greitai nuslūgsta, svarbu jų nesumenkinti, priimti rimtai ir leisti vaikams išsišnekėti Todėl paraginkite vaiką netylėti, išsakyti savo baimes, išsikalbėti apie dalykus, kurie neramina.
Jei vaikas jaučia nerimą dėl viruso ir grįžimo į mokyklą, jo jausmus priimkite rimtai, ir kartu padėkite vaikui atrasti šviesiąją pusę. Pasikalbėkite apie tai, kas mokykloje teikė džiaugsmo, kokius įdomius dalykus jis ten darydavo, kokie smagūs nutikimai ten įvyko, apie bendramokslius ir draugus. Atgiję prisiminimai apie gerus dalykus, nutikusius mokykloje, padės lengviau nusiteikti grįžimui.
Verta priminti, kad leidimas vaikams grįžti į mokyklas rodo, jog epidemiologinė situacija šalyje gerėja, baigiasi karantinas, taigi nebereikės visą laiką sėdėti namuose, o su draugais bendrauti tik per kompiuterį. Be to, netrukus vėl bus galima imtis įprastų veiklų: eiti į sporto treniruotes, statyti klasės spektaklį ar aplankyti giminaičius, senelius.
Pakalbėkite ir apie tai, kad mokykloje neverta pernelyg rimtai priimti bei nerimauti dėl kitų vaikų kalbų apie koronavirusą. Šiuo metu visuomenėje sklando daugybė mitų ir melų apie šį virusą, todėl geriausia viską aptarti su suaugusiaisiais, pavyzdžiui, mokytoja ar tėvais. Pasitarkite su mokytoja, galbūt ji galėtų organizuoti pamoką kartu su mokyklos biologijos mokytoja ir kartu atsakyti į vaikams kylančius klausimus apie koronavirusą.
Jei karantino metu leidote vaikui ilgėliau pamiegoti, artėjant karantino pabaigai grąžinkite vaiką į įprastą ritmą. Tegu keliasi tada, kada keltųsi eidamas į mokyklą. Taip vaikas nepatirs šoko staiga pasikeitus dienos ritmui. Jei vaikui labai sunku keltis, laiką ankstinkite po truputį. Tai reiškia, kad ir miegoti reikės pradėti eiti anksčiau.
Norėdami, kad vaikai geriau išsimiegotų, neleiskite jiems prieš pat miegą naudotis mobiliaisiais telefonais. Verčiau pasekite vakaro pasaką arba tegu patys paskaito. Skaitymas, ypač istorijų klausymasis, atpalaiduoja ir padeda greičiau užmigti.
Jei jūsų vaikas labai jautrus, nerimauja dėl grįžimo į mokyklą, pasistenkite susidėlioti savo darbo grafiką taip, kad pirmosiomis dienomis po karantino pabaigos galėtumėte daugiau laiko skirti savo mažyliui. Juk jis per karantiną įprato ištisas dienas būti šalia jūsų! Bet kada atsiliepkite į jo skambutį, pasiimkite jį po pamokų, patys paskambinkite pasidomėti, kaip jis jaučiasi, ar jam nereikia kokios nors pagalbos.
Jei perdėlioti darbo grafiko nepavyksta, aptarkite tai su vaiku, nusistatykite laiką, kada jis jums galėtų paskambinti.
Įprastomis sąlygomis vaikai turėtų kiek įmanoma savarankiškiau susidėti daiktus mokyklai – tai ugdo jų atsakomybę. Tačiau po karantino planavimo įgūdžiai gali būti nusilpę, juk mokydamasis namuose jis viską turėdavo po ranka. Tad pirmosiomis dienomis kartu peržiūrėkite pamokų tvarkaraštį ir pagal jį sudėkite visas priemones, kurių tą dieną vaikui gali prireikti.
