Šalyje įvestas karantinas gerokai apribojo mūsų gyvenimus: nebegalime eiti, kur panorėję, nerekomenduojama susitikti su artimaisiais ir draugais. Natūralu, kad tiek suaugusiųjų, tiek vaikų bendravimas su aplinkiniais dar didesnėmis apimtimis persikėlė į internetą, bendraujame pasitelkę įvairius socialinius tinklus, pokalbių programėles. Nors tai labai praskaidrina gyvenimą, kelia ir nemažų rizikų, ypač vaikams ir paaugliams. Tai vaidinamosios elektroninės patyčios, arba patyčios internete.
Patyčios dažniausiai ne vienkartinis įvykis, o sistemingas ilgalaikis agresyvus ir tyčinis elgesys, kuriuo siekiama kitą pažeminti, sugadinti jo reputaciją, sukelti stresą, psichologiškai sužaloti. Elektroninės patyčios gali pasireikšti skirtingais būdais:
Reikia turėti omenyje, kad įvairios patyčių formos gali reikštis paraleliai, taip pat elektroninės patyčios iš interneto gali persikelti ir į realų gyvenimą, bei atvirkščiai – iš realaus gyvenimo, pavyzdžiui, mokyklos, į internetą.
Prevencija – geriausias veikimo būdas. Kalbėkitės su vaiku apie tai, koks elgesys internete dera ir nedera, kad negalima atskleisti savo slaptažodžių ir kitų asmeninių duomenų, nederėtų pasiduoti provokacijoms, o susidūrus su netinkamu elgesiu reikėtų iš karto kreiptis į suaugusiuosius. Visgi vaikas nebūtinai kreipsis pagalbos, nes patyčios gali kelti gėdą, kaltės jausmą, pasimetimą, bejėgiškumą, arba vaikas gali bijoti, kad tėvai nebeleis naudotis internetu, supyks, padarys jam gėdą bandydami sudrausminti tą, kuris iš jo tyčiojasi.
Kad vaikai patiria patyčias internete, gali signalizuoti tam tikras jų elgesys:
Patyčios gali sumažinti vaiko savivertę, motyvaciją, sukelti bejėgiškumo jausmą ir daug kitų neigiamų emocijų, dažnai patyčios turi ilgalaikių neigiamų pasekmių. Tėvai turėtų visada išklausyti vaiką, būti šalia, išsiaiškinti, kas tiksliai vyksta, su kokiomis patyčių formomis susiduria vaikas, imtis iniciatyvos spręsti problemą ir pan. Tačiau kartais be specialistų pagalbos išsiversti neįmanoma. Jei jaučiate, kad jums trūksta kompetencijos, nepavyksta nuraminti vaiko, drąsiai kreipkitės į mokyklos socialinį pedagogą, vaikų psichologą ar į pagalbos linijas, pavyzdžiui, į Tėvų pagalbos liniją, kur teikiamos nemokamos anoniminės psichologo konsultacijos internetu.
Tai nėra lengva ir reikalingas bendruomenės susitelkimas. Norint sustabdyti patyčias, įsitraukti į problemos sprendimą turi tiek tėvai, tiek mokykla ar vaiko lankomo būrelio atstovai, netgi policija. Nereikia tikėtis, kad patyčios liausis savaime. Su vienkartiniu nepagarbiu elgesiu gali susidoroti ir pats vaikas – gal bendraamžis tiesiog nepajautė ribų, persistengė ir neturi jokių piktų intencijų. Tačiau patyčios yra ilgalaikis tyčinis kenksmingas elgesys ir be išorinės pagalbos jį labai sunku sustabdyti, tuo labiau, kad patyčias kenčiantis vaikas gali jaustis sutrikęs, išsigandęs ir net neįsivaizduoti, kad yra situacijos sprendimo būdų.
Taip pat svarbu, kad tėvai veiktų aktyviai ir ryžtingai, visų pirma, padėkite vaikui susitvarkyti savo socialinius tinklus – kartu pakeiskite visus slaptažodžius, išsaugokite patyčių įrodymus (jų gali vėliau prireikti), jei įmanoma, identifikuokite skriaudėjus ir kreipkitės į jų mokyklą, mokytoją, tėvus ir pan. Taip pat būtina kreiptis į socialinio tinklo administraciją, kad užblokuotų tą, kuris tyčiojasi, arba ištrintų viešus jo pasisakymus, nuotraukas, susijusius su patyčiomis. Matydamas, aktyvius tėvų veiksmus, sprendimų paieškas, vaikas gali pasijusti šiek tiek geriau, nes jis nebėra vienas, sulaukia pagalbos, palaikymo ir pasitikėjimo.
Kartais tėvams sunku pripažinti, kad jų vaikai gali pasielgti negražiai ir netinkamai. Tačiau kaip ir mes ne visada žibame geriausioje šviesoje, taip ir vaikams pasitaiko suklysti. Jei gavote signalų, pavyzdžiui, iš mokytojų ar kitų vaikų tėvų, kad jūsų vaikas tyčiojasi internete ar mokykloje, visų pirma nusiraminkite, įkvėpkite, priimkite tai rimtai ir nesielkite neapgalvotai.