patyčios internete – kodėl ypač svarbu apie tai kalbėti dabar?

Patyčios dažniausiai ne vienkartinis įvykis, o sistemingas ilgalaikis agresyvus ir tyčinis elgesys, kuriuo siekiama kitą pažeminti, sugadinti jo reputaciją, sukelti stresą, psichologiškai sužaloti. Elektroninės patyčios gali pasireikšti skirtingais būdais:

• nepageidaujamų, įžeidžiančių žinučių siuntinėjimas;
• anoniminės paskalos, šmeižtas forumuose ar socialiniuose tinkluose;
• nepagarbiai iškraipytų ar gėdingų, provokuojančių vaiko nuotraukų skleidimas internete;
• privačių pokalbių viešinimas, siekiant įžeisti, sumenkinti, sugadinti reputaciją;
• apgaudinėjimas pasitelkus netikras socialinių tinklų paskiras, pavyzdžiui, siekiant sukelti kokią nors vaiko reakciją, žodžius, asmeninę informaciją ir vėliau juos paskleisti internete ar išsityčioti;
• apsimetinėjimas kitu asmeniu ir kenkimas jo reputacijai;
• grasinimai, persekiojimas.

Reikia turėti omenyje, kad įvairios patyčių formos gali reikštis paraleliai, taip pat elektroninės patyčios iš interneto gali persikelti ir į realų gyvenimą, bei atvirkščiai – iš realaus gyvenimo, pavyzdžiui, mokyklos, į internetą.

 

Prevencija – geriausias veikimo būdas. Kalbėkitės su vaiku apie tai, koks elgesys internete dera ir nedera, kad negalima atskleisti savo slaptažodžių ir kitų asmeninių duomenų, nederėtų pasiduoti provokacijoms, o susidūrus su netinkamu elgesiu reikėtų iš karto kreiptis į suaugusiuosius. Visgi vaikas nebūtinai kreipsis pagalbos, nes patyčios gali kelti gėdą, kaltės jausmą, pasimetimą, bejėgiškumą, arba vaikas gali bijoti, kad tėvai nebeleis naudotis internetu, supyks, padarys jam gėdą bandydami sudrausminti tą, kuris iš jo tyčiojasi. 

Kad vaikai patiria patyčias internete, gali signalizuoti tam tikras jų elgesys:

• vaikas vengia naudotis internetu, nustoja bendrauti socialiniuose tinkluose, pokalbių programėlėse;
• vengia tėvams parodyti ar papasakoti, su kuo bendrauja internete, apie ką kalbasi;
• po naudojimosi internetu vaikas tampa piktas, nervingas, netgi agresyvus, arba, atvirkščiai, nuslopęs, liūdnas;
• vaiko nebedžiugina kompiuteriniai žaidimai, kuriais anksčiau mėgaudavosi;
• vaikas nebenori grįžti į mokyklą ar būrelį, dėl kurių lankymo paprastai nekildavo problemų;
• įvairiose situacijose tampa baikštesnis, nervingesnis, prastai miega.

 

Patyčios gali sumažinti vaiko savivertę, motyvaciją, sukelti bejėgiškumo jausmą ir daug kitų neigiamų emocijų, dažnai patyčios turi ilgalaikių neigiamų pasekmių. Tėvai turėtų visada išklausyti vaiką, būti šalia, išsiaiškinti, kas tiksliai vyksta, su kokiomis patyčių formomis susiduria vaikas, imtis iniciatyvos spręsti problemą ir pan. Tačiau kartais be specialistų pagalbos išsiversti neįmanoma. Jei jaučiate, kad jums trūksta kompetencijos, nepavyksta nuraminti vaiko, drąsiai kreipkitės į mokyklos socialinį pedagogą, vaikų psichologą ar į pagalbos linijas, pavyzdžiui, į Tėvų pagalbos liniją, kur teikiamos nemokamos anoniminės psichologo konsultacijos internetu.

 

Tai nėra lengva ir reikalingas bendruomenės susitelkimas. Norint sustabdyti patyčias, įsitraukti į problemos sprendimą turi tiek tėvai, tiek mokykla ar vaiko lankomo būrelio atstovai, netgi policija. Nereikia tikėtis, kad patyčios liausis savaime. Su vienkartiniu nepagarbiu elgesiu gali susidoroti ir pats vaikas – gal bendraamžis tiesiog nepajautė ribų, persistengė ir neturi jokių piktų intencijų. Tačiau patyčios yra ilgalaikis tyčinis kenksmingas elgesys ir be išorinės pagalbos jį labai sunku sustabdyti, tuo labiau, kad patyčias kenčiantis vaikas gali jaustis sutrikęs, išsigandęs ir net neįsivaizduoti, kad yra situacijos sprendimo būdų.

Taip pat svarbu, kad tėvai veiktų aktyviai ir ryžtingai, visų pirma, padėkite vaikui susitvarkyti savo socialinius tinklus – kartu pakeiskite visus slaptažodžius, išsaugokite patyčių įrodymus (jų gali vėliau prireikti), jei įmanoma, identifikuokite skriaudėjus ir kreipkitės į jų mokyklą, mokytoją, tėvus ir pan. Taip pat būtina kreiptis į socialinio tinklo administraciją, kad užblokuotų tą, kuris tyčiojasi, arba ištrintų viešus jo pasisakymus, nuotraukas, susijusius su patyčiomis. Matydamas, aktyvius tėvų veiksmus, sprendimų paieškas, vaikas gali pasijusti šiek tiek geriau, nes jis nebėra vienas, sulaukia pagalbos, palaikymo ir pasitikėjimo.

 

Kartais tėvams sunku pripažinti, kad jų vaikai gali pasielgti negražiai ir netinkamai. Tačiau kaip ir mes ne visada žibame geriausioje šviesoje, taip ir vaikams pasitaiko suklysti. Jei gavote signalų, pavyzdžiui, iš mokytojų ar kitų vaikų tėvų, kad jūsų vaikas tyčiojasi internete ar mokykloje, visų pirma nusiraminkite, įkvėpkite, priimkite tai rimtai ir nesielkite neapgalvotai.

• Pasikalbėkite su vaiku apie patyčias, kodėl tai apskritai yra blogai, kokias kančias patyčios gali sukelti tam, kuris jas patiria. Apeliuokite į vaiko patirtį: „Kaip tu jaustumeisi, jei tyčiotųsi iš tavęs?“ Taip pat priminkite, kad patyčios yra ne tik blogas elgesys, už tokį elgesį galima sulaukti ir teisinių pasekmių.
• Aptarkite bendravimo internete etiketą, kad kaip ir realiame gyvenime, taip ir internete turėtume bendrauti pagarbiai, draugiškai, kad bendravimas internete turi pasekmių ir realiame gyvenime. Galbūt anonimiškumas ir suteikia drąsos, bet šiais laikais internete visiško anonimiškumo pasiekti beveik neįmanoma, kad jei ir toliau taip elgsis, vieną dieną gali sulaukti policijos apsilankymo.
• Apribokite vaiko prieigą prie kompiuterio ir interneto – kurį laiką leiskite jam prisijungti tik mokslų reikalais. Prižiūrėkite vaiko elgesį internete, tam galite pasitelkti specialias programėles. Be to, tegu vaikas nuo šiol kompiuteriu naudojasi tik prie jūsų.
• Neatmeskite galimybės kreiptis į vaikų psichologą. Patyčios yra sudėtingas daugiasluoksnis reiškinys, pagalbos gali reikėti ne tik patiriančiam patyčias, bet ir tam, kuris tyčiojasi. Galbūt taip jūsų vaikas išlieja susikaupusias neigiamas emocijas dėl tam tikrų įvykių gyvenime, o gal agresyviu elgesiu bando užmaskuoti savo baimes ir nepasitikėjimą savimi? Gal yra turėjęs blogų pavyzdžių, gal kažkas tyčiojasi iš jo, ir jis tą elgesį atkartoja išsiliedamas ant silpnesniojo?
• Galiausiai svarbu pabrėžti, kad nors vaikas ir pasielgė negerai, jis nėra savaime blogas, kad jūs jį mylite nepaisant jo netinkamo elgesio, kad visada būsite šalia. Tačiau tai nereiškia, kad palaikysite bet kokius jo veiksmus, ar kad jis liks nenubaustas.