mokomės per pojūčius: meno terapija namuose
Meno terapija, ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams padeda geriau suprasti ir išreikšti savo emocijas, rasti atsakymus į sudėtingus klausimus. Vaikams šis užsiėmimas padeda ugdyti jutiminę patirtį, lavinti vaizduotę, smulkiąją motoriką, sumažinti stresą bei pajusti didesnį pasitikėjimą savimi. Meno terapija tinka įvairaus amžiaus vaikams.
Nors dažniausiai meno, kaip ir kitos terapijos, dažniausiai taikomos motorikos ar kitų sutrikimų turintiems, įvairių psichologinių traumų patyrusiems, ilgalaikėmis ligomis sergantiems vaikams, ji puikiai tiks ir psichologinių problemų neturintiems vaikams. Tokia terapija leis ne tik sumažinti patiriamą įtampą, bet ir atsakyti į kylančius sudėtingus klausimus.
Meno terapijos rūšių yra tikrai labai daug – visos jos padeda spręsti skirtingas problemas ir lavinti vis kitokias savybes. Norintiems meno terapija užsiimti namuose, geriausia maišyti skirtingas terapijos rūšis ir atrasti tai, kas labiausiai tinka šeimai bei vaikams.
Dailės terapija. Žmogaus mintys ir išgyvenimai yra pasąmoningos kilmės, todėl juos išreikšti vaizdais galima greičiau nei žodžiais, o piešimui nebūtinai reikalingas teptukas! Piešti galite net su rankomis, kojomis ar visu kūnu, taip lavinant ne tik fantaziją, bet ir motoriką. Nupiešus paveiksliuką ar nulipdžius lipdinį, jį nupasakoti žodžiais, įtraukiant jausmus, kuriuos tuo metu jautėme, tampa daug lengviau.
Pasakojimo menas aprėpia viską, kas susiję su žodžiais. Tai gali būti kūrybinis rašymas, sinonimų ieškojimas, istorijų atkartojimas ar bendrų istorijų kūrimas grupėje. Pasakojimas – tiek žodžiu, tiek raštu – ugdo bendravimo įgūdžius, įsiklausymą bei dėmesingumą kitiems ir tam, kas dedasi mūsų pačių viduje. Vizualūs menai, kaip teatras ar įvairūs pasirodymai, taip pat naudojami meno terapijoje. Pasitelkdami teatrą, vaikai mokosi bendravimo įgūdžių, komandinio darbo bei kūno saviraiškos. Juk situaciją papasakoti galima pasitelkus begalę išraiškos formų ir kiekvieną kartą tai daryti vis naujai!
- Kasdien bent valandą laiko skirkite meninei veiklai. Jei vaikui atsibodo tradiciniai piešimo ar vaidybos užsiėmimai, išbandykite piešimą tamsoje, iš sode ar parke rastų gėrybių sukurkite mandalą ar skulptūrą, išsiųskite pieštus atvirukus artimiesiems. Stebėkite kaip vaikas pradeda piešti, bando naujas raiškos priemones ar medžiagas, – baugščiai, vos prisiliesdamas, ar drąsiai, su visa jėga. Tai parodo jo charakterio savybes, kurios pasireiškia ir kitose situacijose.
- Leiskite vaikui pačiam išsirinkti meno kryptį. Kiekvieną kartą prieš užsiėmimą, paklauskite, ar jis labiau norėtų piešti, ar vaidinti? O gal dainuoti? Tokiu būdu mažylis mokysis geriau išreikšti ir iškomunikuoti, ko nori, taip pat augs gebėjimas spręsti pačiam už save.
- Dažniausiai dailės terapijos eiga skirstoma į dvi dalis: kūrybinis užsiėmimas ir aptarimas. Abi proceso dalys yra vienodai svarbios ir reikalingos. Todėl norėdami geriau pažinti vaiką ir jo jausmus, po užsiėmimo kartu aptarkite sukurtą kūrinį ir paprašykite vaiko atpasakoti ne tik, kas pavaizduota jo sukurtame paveikslėlyje ar lipdinyje, bet ir tai, kokius jausmus šis kūrinys galėtų atvaizduoti. Galite pasiteirauti, kodėl vaikas renkasi būtent tokias spalvas ir su kuo šios jam asocijuojasi. Daugiau apie spalvas ir jų reikšmę skaitykite čia (LT, tinklapis).
- Dailės ir kitos pakraipos meniniais užsiėmimais galite užsiimti laisva forma, arba vaiką tikslingai nukreipti. Prieš pradėdami, užduokite temą, kurią norite, kad vaikas atvaizduotų. Tai gali būti ir klausiamąją formą turinti užduotis. Pavyzdžiui, kaip jautiesi per šią pandemiją? Kaip tau atrodo žmonės su kaukėmis? Ar yra dalykų, dėl ko nerimauji?
- Nesitikėkite estetiškai patrauklaus rezultato. Meno terapija tikrai nėra konkursas, kurį vaikas turi laimėti. Priešingai, visai nesvarbu, kokia forma ir kokiomis priemonėmis bus atliktas kūrinys, ar kiek tai užtruks. Svarbiausia, kad vaikas jaustų malonumą ir galėtų atsipalaiduoti bei išreikšti savo jausmus. Ekspertai taip pat pataria vengti iš anksto paruoštų užduotėlių, kaip spalvinimo knygutės ar mandalos. Žinoma, tai gali būti smagus užsiėmimas, bet jeigu norite išgauti kuo daugiau gydomojo ir raminančio rezultato, geriau vaikui pasiūlyti kuo didesnį, tuščią popieriaus lapą. Tokiu būdu erdvė skleistis – beribė.
Jeigu jums patinka mandalų idėja, galite išmokyti vaiką tokią pasidaryti. Pradėkite nuo balto popieriaus lapo ir pieštuko. Paprašykite vaiko užsimerkti ir baltame lape sukamaisiais judesiais vedžioti ranką taip, kaip jam patinka. Pabaigęs vedžioti linijas, susidariusius tuščius tarpelius vaikas gali užpildyti norimomis spalvomis.
Koliažų ir karpinių pratimas bus ypač naudingas paaugliams. Kadangi jie susiduria su skirtingomis aplinkomis, o jų asmenybės tik ima skleistis, dėl didelio noro pritapti, o gal kaip tik – viskam maištauti, kartais gali būti sunku save išreikšti. Tam, kad paaugliams būtų lengviau integruotis į visuomenę, galite naudoti karpinių techniką pagrindinėms jų vertybėms išreikšti:
- pratimo pradžioje paklauskite savo paauglio, kokios, jo nuomone, vertybės jam svarbios. Galite pasidomėti, kokios kitų žmonių savybės jam patinka, ar kokie šių veiksmai juos džiugina;
- iš pasirinktų žurnalų ir laikraščių vaikas gali imti karpyti vaizdus, frazes bei žodžius, atspindinčius jam svarbias vertybes. Kai viskas bus iškirpta – laikas dėlioti ir klijuoti viską ant popieriaus lapo. Kitas būdas – paskatinti vaiką pradėti vizualų dienoraštį, kuriame galės atsirasti įvairios temas, dienos išgyvenimai, šiltus prisiminimus atspindintys karpiniai;
- kai baigsite dėlioti koliažą, paprašykite vaiko papasakoti, kodėl jis pasirinko vienus, o ne kitus vaizdus bei frazes. Išsiaiškinkite, ką šie simbolizuoja ir kokiais būdais šios vertybės gali būti pasiektos, kaip jas būtų galima ugdyti kasdieninėje veikloje.
