mitai ir faktai apie koronavirusą
Internete sklando daugybė įvairiausios informacijos apie koronavirusą. Nemaža dalis tos informacijos – absurdiškos sąmokslo teorijos, bet galima užtikti ir subtilios, visai įtikimai skambančios melagienos ar neintencionalaus žmonių klaidinimo. Pasižiūrėkime į populiariausius mitus ir faktus apie koronavirusą, kurie turėtų jus nuraminti, padėti susigaudyti kasdienėse situacijose ir būti saugesniems bei sveikesniems.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja nenustoti žindyti užsikrėtus koronavirusu. Žindymo teikiama nauda mažyliams yra didesnė už riziką perduoti virusą. Kūdikiai, susirgę koronavirusu, dažniausiai nepatiria jokių simptomų arba jie būna švelnūs. Be to, šiuo metu nėra aišku, ar virusą įmanoma perduoti per motinos pieną, ar tik per kitus glaudžius kontaktus su kūdikiu.
Antibiotikai – vaistai, skirti gydyti bakterines infekcijas, virusų (o koronavirusas, kaip jau matyti iš pavadinimo, ir yra virusas) jie neveikia. Kartais gydytojai, įvertinę situaciją, gali skirti antibiotikų koronavirusu sergantiems žmonėms, siekdami išvengti bakterinės infekcijos arba gydydami kaip komplikaciją išsivysčiusią bakterinę infekciją. Jokiu būdu nesiimkite gerti antibiotikų be gydytojo leidimo, nes galite stipriai sau pakenkti.
Šiuo metu nėra nė vieno patvirtinto vaisto koronaviruso gydymui ar prevencijai, bet tikimasi, kad netrukus bus išrasta saugi ir efektyvi vakcina. Sergantiems koronavirusu taikomas simptominis gydymas.
Kaukės dėvėjimas gali sukelti nedidelių trumpalaikių odos paraudimų, niežėjimų, spuogų, bet tai nereiškia, kad kaukė kenkia. Odos sudirgimų gali atsirasti, nes mūsų iškvepiamas oras yra drėgnas, o šilta drėgmė, prakaitas puiki terpė įvairioms bakterijoms daugintis. Siekdami išvengti ar sumažinti šias problemas, suraskite jūsų odai palankiausias kaukes, pavyzdžiui, pagamintas iš natūralių medžiagų, ypač šilko, ir jas dažnai keiskite, tinkamai plaukite. Taip pat tinkamai rūpinkitės kasdienine veido higiena, jei reikia, naudokite specialius kremus nuo aknės, pasirūpinkite, kad jūsų organizmui netrūktų vitaminų ir pailsėtumėte. Tai darydami kasdien ir ne tik pademijos metu, ilgai išsaugosite gražią sveiką odą. Ir prisiminkite, kad kaukės dėvėjimas koronaviruso pandemijos metu yra visai mažytis nepatogumas palyginus su milžiniška nauda, kurią jos teikia.
Be to, netiesa yra ir sklandanti melagiena, kad ilgai nešiojant kaukę ima trūkti deguonies ir galima apsinuodyti CO2. Taip nėra, nors su kauke kvėpuoti yra šiek tiek sunkiau, tačiau kaukės jokios žalos nesukelia.
Koronavirusas platinamas oro lašeliniu būdu. Tai reiškia, kad užsikrėsti virusu galima būnant šalia sergančiojo, kuris čiaudi, kosti, netgi kalba nedėvėdamas veido kaukės. Taip pat galima užsikrėsti nuo paviršių, kuriuos užteršė koronavirusu sergantis žmogus.
Virusai neplinta, nesidaugina ir nėra perduodami nei radijo, nei mobiliojo ryšio bangomis.
Sklando gandai, kad jei galite 10 sekundžių sulaikyti kvėpavimą ir nė karto nesukosėti ar nepajusti nemalonių pojūčių, diskomforto, vadinasi nesergate koronavirusu. Tačiau tai neturi nieko bendro su tiesa. Sergantieji koronavirusu gali visai nejausti simptomų arba jausti labai švelnius, todėl be problemų galės nekvėpavę išbūti ir ilgiau nei 10 sekundžių. Tuo tarpu garbaus amžiaus žmonės, net ir neturėdami koronaviruso, gali ir nesugebėti tokiam laiko tarpui sustabdyti kvėpavimo be diskomforto. Be to, tokiais simptomais, kaip pasunkėjęs kvėpavimas, kosulys, pasižymi ne tik koronavirusas, bet ir kiti susirgimai.
Ištirti, ar sergate koronavirusu, galima laboratorijoje arba pasitelkus greituosius serologinius testus, bet pastarieji taip pat nėra naminiai, jie turi būti atliekami su gydytojo nurodymu, o jų rezultatus interpretuoti gali tik gydytojas.
Manoma, kad labiausiai užkrėsti kitus žmones galima ligos pradžioje, vėliau užkrečiamumo lygis silpsta. Užsikrėtęs koronavirusu žmogus laikomas pasveikusiu po 10 dienų nuo teigiamo testo padarymo pradžios ir, jei nepatiria komplikacijų, gali grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.
Tiesa, kad koronavirusu persirgusio žmogaus organizme virusas gali būti aptinkamas net du tris mėnesius nuo simptomų pasirodymo pradžios. Tačiau melas, kad toks žmogus ir toliau platina virusą. Šiuo atveju virusas yra neveiksnus ir nesidaugina.
Kai kam baimę, pyktį ir nerimą kelia tai, kad informacija, patarimai, Vyriausybės įsakymai kinta. Koronavirusas yra dar labai naujas, didžiulės mokslininkų komandos gilinasi į šį virusą, bando išrasti vakciną, tyrinėja, kokios prevencinės priemonės yra patikimiausios. Todėl natūralu, kad informacija bėgant laikui gali keistis, svarbu visada vadovautis naujausiąja.
Jei kyla kokių nors klausimų, neaiškumų dėl koronaviruso ir su juo susijusių dalykų, geriausia informacijos ir atsakymų ieškoti oficialiuose interneto puslapiuose. Lietuvoje veikia Lietuvos vyriausybės įkurta svetainė koronastop.lrv.lt. O skaitantiems angliškai arba rusiškai vertinga būtų apsilankyti oficialioje Pasaulio sveikatos organizacijos svetainėje who.int.
