laiko planavimas karantino metu
Planuoti laiką – menas ir mokslas viename. Taip sakoma ne veltui, nes paruošti gerą dienotvarkę ir jos laikytis yra labai sunku, ypač jei esame impulsyvūs ir mėgstame elgtis spontaniškai. Tačiau laiko planavimo neišvengsime, jeigu norime gyvenime nuveikti, išmokti, pasiekti daug dalykų, neplanuodami daugeliui jų paprasčiausiai taip ir nerasime laiko. Jei mums, suaugusiesiems, planuoti laiką yra iššūkis, tik pagalvokite, kaip tai sunku padaryti vaikams!
Karantinas – puikus metas skirti dėmesį laiko planavimui, ypač jei visa šeima dirba ir mokosi iš namų, taip bus paprasčiau stebėti, kaip vaikui pavyksta laikytis plano, stebėti progresą. Nors įprotį suformuoti reikia nemažai laiko, tačiau karantino metu galime pradėti žengti pirmuosius žingsnius.
Galbūt iš vaikystės prisimenate lietuvių liaudies pasaką apie vištytę ir gaidelį? Pasakoje senelė klausia, kodėl gaidelis išmušė akelę vištytei, o šis teisinasi: „O kodėl lazdynas man kelnytes suplėšė?“ Tada senelė lazdyno klausia, kam jis kelnytes suplėšė, o šis atrėžia: „O kodėl mane ožka apgraužė?“ Nieko neprimena? Skamba panašiai kaip mūsų pasiteisinimų ratas? Rodos, visada rasim šimtus priežasčių, kad tik nereikėtų prisiimti atsakomybės dėl neatlikto susiplanuoto darbo.
Norėdami viską suspėti, turėkime omeny savo silpnybes, supraskime jas, bet būkime griežti. Žinoma, pykti ant savęs ar savo vaiko tikrai nereikia, tiesiog palikti sau kuo mažiau progų išsisukti nuo darbų, ar net svajonių, įgyvenimo. Ir štai čia į areną įžengia ponas laiko planavimas.
Kartu su vaiku aptarkite, kaip gali atrodyti gera diena, ką per ją vaikas turėtų nuveikti. Planas turėtų apimti visas veiklas – ir mokymąsi, kūrybinių užduočių atlikimą, ir poilsį, žaidimus, šeimos bendravimui skirtą laiką. Nepamirškite skirti laiko ir… nieko neveikimui. Tuo metu vaikas pats turėtų susirasti, kuo užsiimti. Nebijokite nuobodulio, jis gali paskatinti vaiko kūrybingumą! Net jei galiausiai didžiąją darbo dalį atliksite patys, suteikite vaikui kuo daugiau savarankiškumo – tegu jis įsivaizduoja, kaip turėtų atrodyti jo diena, kada ir ką jis norėtų daryti ir t. t.
Mums, suaugusiesiems, intensyviai ir susitelkus į vieną dalyką pradirbti dvi tris valandas yra normalu, bet vaikai dar negali sutelkti dėmesio tokį ilgą laiką, ypač jei veikla nėra pati įdomiausia. Todėl geriau dienotvarkę išskaidyti į smulkesnius laiko tarpus ir kai kuriuos dalykus atlikti per kelis prisėdimus, pavyzdžiui, paruošti namų darbus ar perskaityti knygą.
Dienotvarkė turi būti aiški ir gerai iškomunikuota. Juk nėra nieko sunkiau nei atlikti darbus, kurių prasmės nesupranti. Kai su vaiku rengsite dienos ar savaitės planą, aptarkite kiekvieną punktą – kodėl tam tikrus dalykus būtina ar prasminga daryti, koks bus jų rezultatas. Nors jums viskas gal ir atrodo suprantama, vaikai gali pamiršti daugybę dalykų, todėl nevenkite vis iš naujo argumentuoti, kodėl vieną ar kitą dalyką vaikas turi atlikti.
Didele motyvacija vaikui taps tėvų bei brolių, seserų rodomi pavyzdžiai. Matydamas, kaip vyresni šeimos nariai laikosi dienotvarkės, vaikas supras, kad tai normali gyvenimo dalis, kad jis nėra vienintelis, kuris turi laikytis plano.
Vaikas turi galėti bet kada prieiti prie dienotvarkės ir pasitikslinti. Itin puikiai veikia popierinės dienotvarkės, kurių galima parsisiųsti iš interneto, bet galbūt vaikui būtų daug smagiau ją pasidaryti, apipavidalinti pačiam?
Jei jūsų vaikas dar mažas ir nemoka skaityti, dienotvarkė turėtų būti nesudėtinga, gausiai iliustruota, t. y. kiekvieną plano dalį turėtų atspindėti paveiksliukas, kuris padės vaikui susivokti, ką jis turi atlikti. Pavyzdžiui, jei numatytas laikas pietų miegui – galime pasitelkti lovytės paveikslėlį.
Jei vaikas jau vyresnis, lanko mokyklą, padėkite jam susidaryti kur kas išsamesnį, smulkesnį tvarkaraštį.
Kad vaikas matytų progresą, prie kiekvieno punkto palikite langelį varnelei – atlikęs darbą ar užduotį vaikas galės tai pasižymėti. Kuo daugiau suplanuotų dalykų pavyks įgyvendinti, tuo didesnė bus motyvacija ir toliau laikytis dienos režimo.
Vaikai dar taip gerai nesuvokia laiko tėkmės kaip suaugusieji, būtent todėl išėję pažaisti su draugais tik dešimčiai minučių, iš tiesų gali su jais praleisti valandą ar daugiau, patys to nesuvokdami. Todėl planuodami laiką vaikams, sudarinėdami jų dienotvarkę, turėkite omenyje, kad, jei norite, jog vaikai viską įgyvendintų, jiems prireiks tėvų pagalbos.
Kokia ta pagalba? Visų pirma, priminimas, paskatinimas imtis tam tikros numatytos veiklos. Kartais vaikai paprasčiausiai pamiršta, užsižaidžia, todėl jiems žinute, skambučiu ar tiesiogiai priminkite, ką jie įsipareigoję nuveikti, sekite, kad tą ir padarytų.
Nepykite nei ant savęs, nei ant savo vaiko, jei nepavyksta šimtu procentų įgyvendinti numatytų dienos veiklų. Turėti planą yra gerai, bet reikia pasilikti ir laisvės nuo jo nuklysti. Galimybė laviruoti itin svarbi vaikams – jie labai spontaniški ir smalsūs, tai gali nuvesti juos į naujus įdomius atradimus, bet taip pat valandų valandoms pritraukti prie neprasmingo laiko internete… Pripažinkime, kad net ir mums būna dienų, kai „nesidirba“. Tomis dienomis sunku atlikti didesnius, didesnio įsitraukimo ir laiko resursų reikalaujančius darbus. Taip gali nutikti ir vaikams. Todėl kartu su vaiku sutarkite, kiek dienotvarkėje numatytų darbų įvykdyti būtų idealu, kiek realu, o kiek būtų patenkinama.
Laiko planavimas ne tik turėtų padėti sudėlioti dienos, savaitės, mėnesio ritmą, bet ir padėti sekti savo progresą, pasiekimus, džiauginti dėl to, kiek visko pavyko nuveikti. Nusistatykite periodus, kas kiek dienų ar savaičių peržiūrėsite savo dienotvarkę – ką pavyko įgyvendinti, kam vis dėlto pritrūko laiko ar motyvacijos, ką viršijote. Tai padės jums ateityje susidaryti tikslesnį planą ir numatyti daugiau laiko tiems darbams ar veikloms, kurie stringa ar kelia problemų. Vaikų rezultatus reikėtų stebėti ir aptarti kur kas dažniau.
Kartais dalykai, kuriuos privalome padaryti, yra nuobodūs, neteikia džiaugsmo ir mieliau jų visai nedarytume. Tačiau privalome. Panašius jausmus išgyvena ir vaikai. Tad kodėl nepasitelkus papildomos motyvacijos? Aiškiai įsivardykime, kas mūsų lauks, jei nuosekliai laikysimės dienotvarkės ir atliksime visus darbus. Galbūt taip vaikai pelnys papildomas 15 minučių prie kompiuterio, o gal su visa šeima eisite žaisti stalo žaidimų?
Galų gale tiesiog pasidžiaukite rezultatais – pagirkite vaikus už tai, ką jiems pavyko pasiekti. Materialus, apčiuopiamas atlygis malonus ir laukiamas dalykas, bet tėvų paskatinimas, pagyrimas yra nemažiau svarbūs, taip skatinama ilgalaikė motyvacija ir toliau tinkamai planuoti savo laiką bei laikytis dienotvarkės.
