keičiasi pasaulis – keičiamės ir mes?

Gyvenimas namuose lėtėja vis didesniu pagreičiu. Daugelis mūsų grįžta prie tų veiklų ir patirčių, kurios buvo primirštos pasidavus įtemptam šiuolaikinio gyvenimo ritmui: gaminame maistą, užsiimame daugiau motorikos ir susikaupimo reikalaujančiais darbais, tokiais kaip mezgimas ar siuvimas. Turėdami daugiau laiko, galime grįžti prie mus džiuginančių veiklų ir skirti joms daugiau laiko. 

 

Specialistų teigimu, kelis mėnesius užsitęsęs darbo namuose „eksperimentas“ paskatins persvarstyti pačią biurų koncepciją, integruoti naujus technologinius sprendimus ir didesnį dėmesį skirti darbuotojų gerovei. Daugiau laiko leisdami namuose įpratome prie intymesnės, tylesnės bei privatesnės atmosferos. Tačiau, iš kitos pusės, esame socialios būtybės, tad ilgainiui mums norėsis daugiau kontakto ir bendravimo. Tikėtina, kad dalis įprasto gyvenimo grįš į senąsias vėžes, bet bus atsakingiau žiūrima į kolegų peršalimą ar negalavimus, o prastai besijaučiantys darbuotojai turės likti namuose. Statybų bendrovės „YIT Lietuva“ Nekilnojamojo turto verslo direktorius Gytis Jakučionis svarsto (LT, straipsnis), kad tikriausiai keisis ir darbo organizavimo biure principai – darbuotojai bus išskirstyti į mažesnes, privatesnes erdves, vyks jų rotacija, bus plačiau taikomas darbo iš namų principas.

 

Greičiausiai minėtąjį naują darbo modelį matysime ne tik tęsiantis pandemijai, bet ir jai pasibaigus. Darbo iš namų sistema, nors ir ne puikiai, bet veikia, ir kai kuriais atvejais duoda net daugiau našumo, todėl dauguma įmonių vadovų nebegalės pateikti tradicinių argumentų norintiesiems daugiau laiko dirbti iš namų ar kitos pasirinktos vietos. Svarbesniu kriterijumi tampa užduočių atlikimas, o ne biure praleistas laikas. Greičiausiai su laiku darbo valandos taps lankstesnės, o kai kas iš vis atsisakys klasikinio darbo laiko.

 

Miestuose keičiasi net keliavimo į darbą įpročiai. Nenorėdami važiuoti viešuoju transportu, vis daugiau žmonių renkasi dviračius ir paspirtukus arba keliauja pėsčiomis: 30 proc. vairuotojų, atsisakiusių automobilio vasaros metu, rinkosi dviračius, 23 proc. – paspirtukus, 13 proc. keliavo pėsčiomis, o 8 proc. atsiminė turintys motociklus.

 

Iš atliktos apklausos duomenų taip pat matyti, kad karantinas pakoregavo ir nemažos dalies vilniečių darbo dieną. Pavyzdžiui, 8 proc. respondentų nurodė, kad po karantino pakeitė savo darbo laiką. Po pirmojo karantino 41 proc. respondentų darbą pradeda 8–8.30 val., 22 proc. – 9.30 val., o 22 proc. pradėjo dirbti nuo 7–7.30 val. Ilgai dėtos pastangos skatinti miestiečius daugiau judėti savaime pildosi. Sportas, pasivaikščiojimai lauke ir buvimas gamtoje, ypač karantino metu, tapo vieninteliu būdu pabėgti iš namų. Parkai po truputį prisipildė bėgiojančių ir aktyviai sportuojančių žmonių. Daugiau apie pasikeitimus galite skaityti čia (LT, tyrimas). 

 

Pasaulinės pandemijos metu keičiasi ir kelionių įpročiai. Negalėdami ar nenorėdami išvykti atostogoms į užsienį, kaip tai darydavome anksčiau, daugiau keliaujame Lietuvoje ir į kaimynines šalis, pavyzdžiui, Lenkiją. Tai puiki galimybė geriau susipažinti su Lietuvos bei kaimyninių šalių gamta, papročiais ir kultūra. Ši patirtis gali būti itin naudinga ir vaikams – keliaudami, pasistenkite aplankyti ne tik nacionalinius parkus, bet ir tokias kultūros bei paveldo vietas kaip piliakalniai, dvarai ir mažieji etnomuziejai. Kartu mokykitės kraštui būdingos istorijos, meno, tradicijų ir papročių.

 

Nemažai laiko praleisdami namuose, vis labiau pradedame vertinti užsiėmimus gamtoje ir tiesioginį kontaktą. Studentai, dažnai atsiribodavę nuo savo šeimų, išvykdavę į kitus miestus ar nerasdavę laiko pokalbiams su artimaisiais, dabar turi puikią progą atkurti ir stiprinti prarastą ryšį. Be to, prie elektroninių įrenginių ekranų praleidžiamos valandos šiek tiek sekina, todėl iš dalies mažėja poreikis be perstojo naršyti socialiniuose tinkluose. Atsiranda vis naujų mokymosi platformų ir kitokių veiklų rekomendacijų iš dėstytojų, draugų, taip pat laiko primirštiems tikslams – mokytis kalbų, tobulinti įgūdžius, ar paprasčiausiai pažiūrėti filmų iš „privaloma pamatyti“ sąrašo.

 

Pasaulį šiais metais keičia ne tik pandemija, bet ir kiti įvykiai: Baltarusijos piliečiai deda visas pastangas išsivaduoti iš paskutinės Europoje diktatorinės valdžios; judėjimas „Black Lives Matter“ ir protestai Amerikoje; moterų protestas prieš beveik visišką abortų draudimą Lenkijoje… Gali atrodyti, kad pasaulis šiek tiek kraustosi iš proto. 

 

Dalį šios informacijos mato ir mažyliai. Ir tikrai gali būti, kad ne iki galo supranta, kas vyksta. Tad jeigu jūsų vaikas paklaus apie šių dienų aktualijas, būkite pasirengę jiems atsakyti, išklausykite jų nuogąstavimus. Atsakingai rinkitės naujienų portalus ir žinių kanalus, stenkitės naujienas žiūrėti be mažylių, o jeigu jie bus šalia, įtraukite juos į pokalbį, supažindinami su situacijomis, kurias jie mato.

 

Dar vienas svarbus aspektas, kuris keičia mūsų socialinį gyvenimą – vaikų ir jaunų žmonių mokymasis iš namų. Ši tema kelia prieštaringų nuomonių ir vien jau tai parodo, kad viena situacija gali tiek kelti problemų, tiek sudaryti naujų galimybių. 

 

Iš vienos pusės, technologijos padeda mums suartėti, nes užsiėmimai vedami mažesnėms grupėms, taupo laiko kaštus, tačiau klaidinga būtų žiūrėti į nuotolinį mokymąsi kaip į galutinį sprendimą. Gyvo kontakto niekas nepakeis, todėl ir technologijos turėtų būti integruojamos su saiku, nemėginant pakeisti gyvo kontakto bei tiesioginių pamokų, bet juos papildyti. 

 

Ir nors iš istorijos vadovėlių galime matyti, kad pasaulis keičiasi kiekvieną dieną, pastarieji metai pažėrė tikrą puokštę netikėtumų. Rodos, grįžtame prie šaknų – daugiau būname namuose su artimaisiais, ieškome lėtesnio gyvenimo receptų.