kaip tvarkytis su savo pačių emocijomis ir jausmais?
Pasaulinės pandemijos metu turime rūpintis ne tik vaikų gerove bei emocine sveikata, bet ir savo pačių. Juk kartais visi galime pasijausti lyg mūsų pečius slėgtų milžiniškas svoris. Tad prieš pradėdami rūpintis vaikų išgyvenamomis emocijomis, pirma turime pasirūpinti savimi.
Prisiminkite, kad nėra savanaudiška rūpintis savimi ir skirti laiko ne tik fizinei savo gerovei, bet ir emociniam stabilumui. Tik tada, kai jausitės ramūs ir gerai pailsėję, turėsite energijos prireikus padėti ir kitiems šeimos nariams. Taip pat, kai protas bus ramus, o kūnas atsipalaidavęs, ramiau reaguosite į susidarančias situacijas, galėsite greičiau spręsti problemas.
Rūpestis savimi dažniausiai apima dvi kryptis: fizinę sveikatą ir emocinę gerovę.
Būnant namuose galima labai lengvai įnikti į darbus ir taip persidirbti. Atrodo, juk vis tiek niekur neiname, tai ką daugiau daryti – galime padirbti! Atskleisiu jums paslaptį – viso laiko užpildymas darbu, o ypač jeigu to nedarėte anksčiau, gali būti vienas iš būdų, kaip jūsų organizmas kovoja su stresu. Kas už to slypi? Perdegimas ir nuovargis.
Nors ir esate namuose, įprastas dienos režimas yra itin svarbus tiek jums, tiek vaikams. Kartu su šeima nuspręskite, kaip atrodys jūsų dienos, laiką leidžiant namuose. Net tokie, iš pirmo žvilgsnio, paprasti dalykai kaip apsirengimas ir pasiruošimas dienai gali būti labai svarbūs. Taip jūs duodate signalą smegenims, kad ateina laikas dirbti. O dienos pabaigoje, persirengę į laisvalaikio ar namų rūbus, žinote, kad atėjo poilsio laikas. Taip pat, paskirkite tikslias valandas kada dirbsite, o jūsų vaikai mokysis ar atliks pamokas.
Dar viena puiki Jungtinių Amerikos Valstijų psichologų asociacijos rekomendacija – aiškiai atskirti erdves. Kur dirbate, kur poilsiaujate, kur valgote ar kur leidžiate laiką su visa šeima. Tegul erdvė, kurioje dirbate ir lieka tokia erdve. Uždarę duris, tą dieną į ją nebegrįžkite – taip leisite sau atsipūsti, o rūpesčiai liks už durų. Jeigu tokios galimybės neturite, tiesiog sutvarkykite darbo vietą: padėkite į šalį kompiuterį bei užrašų knygutę, puikiai tiks ir darbo stalo perdėliojimas.
Skirkite laiko mankštai ar sportui. Fizinis judėjimas padeda kraujui geriau judėti ir pripildo kūną laimės hormonais – serotoninu ir endorfinu. Tai gali būti ir neilgos mankštos namuose, ir pasivaikščiojimai gamtoje. Jeigu nežinote kaip sportuoti, internete tikrai galite rasti daugybę užsiėmimus vedančių profesionalų.
Turbūt net nereikia sakyti, kad sveika mityba – prioritetas. Būnant namuose lengva įprasti dažniau užkandžiauti. Tokius užkandžius kaip traškučiai ar saldėsiai pakeiskite sezoninėmis daržovėmis ir vaisiais. Jeigu jūsų vaikas nelabai jų mėgsta, pagudraukite. Vienas iš būdų – supjaustyti juos smulkiais gabaliukais. Taip maloniau valgyti, o ir stengtis per daug nereikia. Kitas būdas iš vaisių ir daržovių sudėlioti nedidelius gyvūnus ar personažus. Pavyzdžių galite rasite čia (EN, video).
Atsakingai vartokite alkoholį. Alkoholiniai gėrimai ne tik kad nepagelbės, bet dar labiau jus išvargins. Nuoširdžiai paklauskite savęs, ar alkoholį vartojate, nes jūsų šeimoje švenčiama šventė, ar dėl to, kad pavargote nuo susidariusios situacijos ir norite nors trumpam pabėgti.
Pirma ir, turbūt, viena iš pagrindinių priemonių, kurios galite imtis norėdami išvengti emocinio nuovargio ar padidėjusio nerimo – riboti naujienų srautą. Tai padaryti galite atsakingai rinkdamiesi informacijos šaltinius. Patariama rinktis tokius, kuriuose pateikiami aiškūs faktai, o ne grįstus emocijomis ar gandais. Pasistenkite naujienų dažnai neskaityti, užteks tai padaryti vieną kartą dienos bėgyje ar net kartą į savaitę.
Taip pat pravartu nusistatyti laiką, kurį praleisite prie mobiliųjų telefonų ir kompiuterių ekranų. Kaip tai galite padaryti? Jums padės mobiliosios programėlės, kurios ne tik fiksuoja prie ekrano praleistą laiką, bet ir pateikia išsamią statistiką. Tikriausiai nustebsite, kiek laiko praleidžiate prie ekranų. „Užsikabinti“ labai paprasta – tereikia pradėti skaityti vieną, tada įsinorime pažiūrėti kitą, o juk laukia ir dar keli filmai, kuriuos taip norisi pažiūrėti… Visgi šiuo metu itin svarbu palaikyti kontaktą ir gyvą bendravimą – taip jausitės mažiau atitolę nuo kitų ir nekils pagundos lyginti savo gyvenimo su nuomonės formuotojais, kuriuos sekate socialiniuose tinkluose.
Stebėkite savo emocijas. Gal jaučiate daug streso, nes nesate pratę ar vis dar negalite priprasti prie naujų darbo sąlygų? O gal jaučiatės pavargę, nes netinkamai planuojate dienotvarkę ir dirbate ilgiau nei reikia? Net jeigu tiesiog jaučiatės liūdni ar be jėgų, aiškiai iškomunikuokite tai savo šeimos nariams ir pasakykite, kaip jie gali jums padėti. Nors esate suaugęs žmogus, nereikia apsimesti nenugriaunama siena. Aplinkiniai, o ypač vaikai, labai gerai jaučia jūsų nuotaikas ir emocijas, o nežinodami dėl kokių priežasčių jos kyla, gali pradėti patys nerimauti. Jeigu jaučiate, kad sunkiai susitvarkote su neigiamomis emocijomis, kreipkitės pagalbos. Šioje situacijoje nesate vieni – aplink yra daug padėti pasiruošusių specialistų.
Jaustis gerai padeda ir prasmės jausmas gyvenime. Įsitraukite į socialinę ar savanorišką veiklą, kuri jums svarbi. Gal tai pagalba vyresniems ar patiems mažiausiems, kurie šiuo laiku yra atskirti ir vieniši. Jeigu jaučiatės nesaugiai eidami iš namų, galite padėti aukodami, ar paprasčiausiai pasiklausti organizacijų, kokios dar pagalbos jiems reikia. Prisidedant prie kitų gerovės, mažėja jausmas, kad viskas pasaulyje griūna ir svyra tik blogąja linkme. Žinoma, jeigu ši idėja jūsų nežavi ar manote, kad neturite tam laiko, galite pradėti mokytis naujų dalykų ar išbandyti naują veiklą. Imdamiesi naujų dalykų mes tobulėjame, o naujos pradžios visuomet jaudina ir suteikia prasmės jausmo.
Tik pasirūpinę savimi galime pasirūpinti kitais. Net jei ir jaučiatės puikiai – tiek fiziškai, tiek emociškai, – sau skirtas laikas gali būti aukso vertės.
