gera šeimos rutina: kokia ji?

Tarptautinių žodžių žodynas rutiną apibūdina kaip ilgą laiką nekitusį (dažnai pasenusį) įprotį arba veiklos būdą. Taigi rutina yra tai, ką darome kiekvieną dieną, savaitę ar mėnesį – plauname indus, tvarkomės namus, vedame augintinį pasivaikščioti. Tačiau rutina nėra vien tvarkymasis, tai ir reguliariai besikartojantis šeimos laisvalaikis: skaitymas prieš miegą, stalo žaidimų popietė šeštadieniais, senelių lankymas sekmadienį…

 

Gera rutina – ta, kuri nustato šeimos gyvenimo ritmą ir palengvina kasdienybę. Taip, būtent, palengvina! Tik įsivaizduokite, kokiame chaose gyventumėte, jei neturėtumėte net menkiausio dienos plano, nebūtumėte pasidaliję atsakomybėmis su partneriu ir vaikais? Gal tiems, kas gyvena vieni, tai ir įmanoma, bet tiesiog neįsivaizduojama šeimoje. Šeimoje – kaip ir darbo kolektyve – kiekvienas turi turėti savo tolygiai paskirstytas atsakomybes ir žinoti, kada jas atlikti, kad kiti šeimos nariai galėtų atlikti savąsias. Juk jei kažkas neišplaus indų stirtos, kažkuris šeimos narys nebeturės kur gaminti vakarienės, o jei kuris nors neišves šuns, kažkam teks papildomas darbas valyti balutes…

Gera rutina padeda susidėlioti aiškų gyvenimo ritmą ir atrasti laiko naujiems dalykams ar asmeniniams hobiams, suteikia pasitikėjimo savimi, nes turime planą, kontroliuojame savo laiką ir nuveikiame daugiau bei efektyviau nei dirbdami chaotiškai. Jei kiekvienas šeimos narys laikosi savo įsipareigojimų, šeimos gyvenimas tampa kur kas ramesnis, šiltesnis, jame likę mažiau vietos pykčiui, nepasitenkinimui, ginčams ir stresui.

Nėra vieno universalaus recepto, kaip turėtų atrodyti šeimos rutina. Kiekviena šeima, atsižvelgdama į savo poreikius, galimybes bei gyvenimo būdą, turėtų susidėlioti ją tenkinančią rutiną. Šeimos rutina turėtų būti gerai suplanuota ir aptarta – kiekvienas šeimos narys, tiek tėvai, tiek vaikai, turėtų suprasti, ką ir kodėl turi daryti.

Vienas iš geros rutinos požymių – pripratus ji darosi nepastebima, nebereikia apie ją galvoti, prisiminti. Tai pasiekti padeda reguliarumas, t. y. nusimatytus darbus kiekvienas atliekame numatytu laiku ir tik išskirtiniais atvejais pakeičiame tvarką.

Dar vienas geros rutinos požymis – nuspėjamumas. Mes žinome, kas ir kada bus atlikta, todėl nereikia kas kartą skirti laiko organizuoti kasdienius darbus.

Galų gale, kad rutina būtų gera, reikalingas tinkamas kiekvieno nusiteikimas. Neišvengiamus dalykus, pavyzdžiui, buitį turėtume priimti stoiškai, kaip natūralią ir neišvengiamą kiekvieno žmogaus gyvenime. Eikvodami savo energiją ir nuodydami mintis nepasitenkinimu pakenksime sau ir visai šeimai.

 

Vaikai nuo pat mažumės turi būti pratinami prisidėti prie šeimos darbų. Taip bus ugdomas jų savarankiškumas, atsakomybės jausmas, pasitikėjimas savimi, laiko planavimo įgūdžiai.

Mokant vaikus rutinos ir planuotis savo darbus nepaprastai svarbi kantrybė. Tikėtina, kad vaikai dažnai pamirš, ką turi atlikti, todėl jiems būtina nuolat priminti apie jų pareigas šeimoje. Priminti darbus ir pareigas taip pat padės vaizdiniai ar užrašyti paruoštukai, kuriuos galima pakabinti vaikams matomose vietose.

Leiskite ir patiems sugalvoti, kokias pareigas šeimoje jie norėtų prisiimti, gal taip padėsite vaikui atrasti hobį ar talentą, pavyzdžiui, valgio gaminimas ar domėjimasis gyvūnais.

Nors ikimokyklinio amžiaus vaikai dar labai maži, bet jų savarankiškumą, gyvenimiškus įgūdžius ugdyti būtina, todėl mažyliai, atsižvelgiant į konkretų jų amžių, irgi gali turėti savo pareigas šeimoje, pavyzdžiui:

• susitvarkyti žaislus;
• nusinešti savo indus;
• ryte savarankiškai apsirengti, o vakare panešiotus rūbus įmesti į skalbinių dėžę.

Pradinukai jau pakankamai dideli, kad galėtų prisiimti daugiau atsakomybių namuose, pavyzdžiui:

• ryte padėti apsirengti mažesniam broliukui ar sesutei;
• savarankiškai susiruošti reikiamus daiktus (vadovėlius, rašiklius, piešimo priemones ir kt.) mokyklai;
• kasdien tobulinti skaitymo įgūdžius, pvz., perskaityti po knygos skyrių;
• kasdien pakeisti vandenį augintinio dubenėlyje.

Paaugliai, ypač vyresnieji, be abejonės, jau gali nuveikti daugumą dalykų, kuriuos daro ir tėvai, pavyzdžiui:

• nupirkti maisto ir pagaminti vakarienę;
• sutvarkyti namus;
• nuvesti jaunesnį brolį ar sesę į darželį ar mokyklą.

 

Susikurkite šeimos rutiną, kuri apima ne tik kasdienius būtinus buities darbus, bet ir jūsų laisvalaikį, suteiksiantį malonių emocijų. Įvykdyti savaitgaliui suplanuotas linksmas veiklas turėtų būti taip pat svarbu, kaip išskalbti rūbus ar pagaminti valgyti. Todėl tokių veiklų nereikėtų planuoti su sąlyga „jei rasime laiko“.

Keli pasiūlymai, kokiomis pramogomis galite užsiimti laisvalaikiu:

• mėgstate stalo žaidimus? Susiburkite kiekvieną savaitę valandai ar dviem pažaisti;
• bendri kasdieniai pusryčiai ar vakarienė – puiki proga aptarti dieną, pasidalinti džiaugsmais ir nerimu;
• mėgstate žygius, o gal pažinti įvairius miestus? Susiplanuokite, kaip dažnai vyksite į šias nedideles išvykas, pavyzdžiui, kartą ar du per mėnesį.

Ne viską turite atlikti būtinai kartu. Kai kurie planai turėtų būti skirti tik jums su partneriu, kitus turėtumėte nuveikti individualiai su vaikais – nes jiems svarbus ir buvimas šeimoje, ir asmeninio santykio su kiekvienu iš tėvų puoselėjimas.

 

Šeimos gyvenimas be rutinos tiesiog neišvengiamas, nes privalome vienas prie kito prisiderinti ir pasirūpinti namais bei vienas kito gerove. Tačiau nuo rutinos galima ir pavargti – viskas pasidaro vienoda, neįdomu, nedžiugina, imame stokoti energijos. O kai mes jaučiamės nelaimingi, nelaimingais darome ir kitus, ypač artimuosius, su kuriais gyvename. Visiškai rutinos neišvengsime, tačiau kartais galime ir padžiazuoti!

Nesilaikykite rutinos pernelyg griežtai, bent retkarčiais pasielkite spontaniškai ar teigiamai sutikite kitų šeimos narių spontaniškus pasiūlymus. Gal vietoj dar vieno šeštadienio ryto, praleisto tvarkantis, geriau išeikite pažaisti lauko žaidimų ar surenkite šeimos fotosesiją miške?

Šiek tiek įnešti naujumo, galite net ir imdamiesi rutiniškų darbų: vaikus į mokyklą ar darželį vežkite kitu keliu, net jei jis ilgesnis, vietoj rytinės kavos atsigerkite juodosios arbatos (ji taip pat tonizuoja!). O kai plausite grindis, užsidėkite ausinuką ir leiskitės po kambarius mėgstamos muzikos šokio ritmu.