emocinis vaikų intelektas

Mokslo žurnalistas Danielis Golemanas išskiria šiuos pagrindinius emocinio intelekto komponentus:

• Savęs pažinimas. Tik pažinę save, mes galime pažinti ir kitą. Vaikai, kurie jau moka atpažinti savo emocijas, gali jas analizuoti ir bandyti atpažinti kituose vaikuose bei suaugusiuose.  
• Empatija. Tai gebėjimas reaguoti į kito jausmus, juos suprasti. Pavyzdžiui, gebėjimas atpažinti, kada kitam yra liūdna ar nemalonu, ir iš to nesijuokti, o liūdintį paguosti.
• Savikontrolė. Kai vaikas susipažįsta su savo ir kitų jausmais, jų raiškos būdais, savikontrolė tampa kitu svarbiu emocinio intelekto elementu. Tai reiškia, kad vaikas geba valdyti savo emocijas. Pavyzdžiui, jeigu jaučiasi piktas ar irzlus, tai nereiškia, kad gali mėtyti daiktus. Tai svarbus laiptelis, padedantis tinkamai reikšti jausmus ir emocijas, neskaudinant aplink esančių žmonių. 
• Motyvacija. Ji suteikia jėgų elgtis tinkamai, kantriai bendrauti su kitais. Motyvacija gali būti vidinė, kai žmogus savo viduje randa būdų kaip motyvuoti save elgtis tinkamai. Taip pat ji gali būti išorinė, pavyzdžiui, kai vaiką motyvuoja tėvai ar kiti aplinkiniai žmonės. 
• Socialiniai įgūdžiai. Tai visą gyvenimą lavinamas gebėjimas užmegzti naujas draugystes, mėgautis bendravimu su kitais: tiek savo amžiaus, tiek vyresniais ar jaunesniais. 

Lavindami emocinį intelektą vaikai mokosi suprasti, atpažinti ir įvardyti savo emocijas. Ugdant emocinį intelektą labai svarbus tiek pedagogų, tiek psichologų, tiek tėvelių bendradarbiavimas.

 

Vienas žymiausių emocinio intelekto tyrėjų Steve’as Nealas išskiria daugybę asmeninių ir tarpasmeninių kompetencijų, kurios atsiranda ugdant emocinį intelektą: 

• Gerai išlavintas emocinis intelektas padeda žmogui sugyventi su pačiu savimi ir atsakyti į klausimus: kas aš esu, ko noriu, kur einu ir kaip man to sėkmingai pasiekti? Šis gebėjimas ugdo pasitikėjimą savimi ir padeda gyvenime mažiau blaškytis. 
• Aukštas emocinis intelektas taip pat padeda reikiamu metu suvaldyti stresą. Kai tiek vaikai, tiek suaugusieji geba atpažinti neigiamus jausmus, kurie atsiranda užklupus stresinėms situacijoms, gali juos lengviau suvaldyti. Išmokus valdyti stresą ir žinant iš kur jis ateina, skatinamas pozityvumas, o rezultatai pasiekiami efektyviau.
• Pusiausvyros išlaikymas tarp veiklų – taip pat išlavinto emocinio intelekto požymis. Vaikas, kurio emocinis intelektas sėkmingai ugdomas, geba paskirstyti jėgas darbui, mokslui ir laisvalaikiui, nekenkiant savo sveikatai. Kai esame pozityvesni ir pasitikime savo jėgomis, drąsiau išbandome naujas veiklas, neprarasdami autentiškumo. 
• Aukštas emocinis intelektas neleidžia pasiduoti kitų žmonių įtakai. Žmonės su išlavintu emociniu intelektu geba įvertinti savo jausmus ir veiksmus, reflektuoti, pasidaryti išvadas ir toliau judėti link savo užsibrėžtų tikslų. 

Emocinis intelektas tikrai turi daug pliusų, tad kaip padėti vaikui jį lavinti ir nuo ko pradėti? Sakoma, mokomasi iš klaidų. Švedijos pedagogas Jonas Harryssonas, daugiau nei penkiolika metų dirbdamas su vaikais ir jų tėveliais, išskyrė kelias klaidas, kurias tėveliai daro, pradėdami lavinti emocinį vaiko intelektą: 

• O ne, tik ne nuobodulys! Dažnai vaikų dienotvarkė yra užkišta įvairiausiomis veiklomis, vaizdiniais bei žaislais. Atrodo, tėveliai daro viską, kad tik vaikas nenuobodžiautų. Priešingai, nuobodulys nėra blogas dalykas. Jis gali paskatinti vaikus į situaciją pažiūrėti kūrybingai. Kurį laiką nuobodžiaujantys vaikai patys ims ieškoti būdų kaip spręsti šį iššūkį. 
• Dažnai tėveliai džiaugiasi ir didžiuojasi, kai jų vaikas dar iki mokyklos moka skaičiuoti ir skaityti. Tikrai, tai nėra lengvai išmokstami dalykai. Tačiau psichologas pabrėžia, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams daug svarbiau yra išmokti žaisti, dalintis su aplinkiniais bei žinoti, kas yra geras draugas. Tai skatina emocinį vaikų tobulėjimą, kas ateityje gali pasitarnauti daug labiau, nei anksti išmokus skaičiuoti ar skaityti.

 

Pirmąsias savo ir kitų emocijas vaikas pradeda suprasti, jas įvardyti apie trečiuosius–septintuosius metus. Jei emocinis intelektas ugdomas – anksčiau, jei neugdomas – vėliau. Vaikai mokosi iš suaugusiųjų: juos stebi, o vėliau atkartoja jų emocijas ir veiksmus kasdienėse situacijose. Geriausiai vaikai išmoksta atpažinti ir įvardyti emocijas, kai suaugusieji padeda jiems tai padaryti. 

Keli patarimai, padėsiantys ugdyti emocinį vaikų intelektą:

• Nebijokite vaikams parodyti savo emocijų ir jas paaiškinti: kodėl jaučiamės vienaip ar kitaip, kas iššaukia šias emocijas. Vaikas matys kaip jūs tvarkotės su emocijomis, kaip į jas reaguojate ir ims iš jūsų pavyzdį.
• Emocijų žodynas. Kartu su vaiku plėskite emocijų žodyną. Juk žmogus gali būti ne tik linksmas, piktas ir liūdnas, bet ir susijaudinęs, pavargęs, išsigandęs ir t. t. Kad padėtumėte vaikui geriau suprasti naujas emocijas, galite kartu pasidaryti emocijų korteles. Užrašykite emociją ant kortelės ir kartu su vaiku nupieškite, su kokiais dalykais asocijuojasi šie nauji žodžiai. Gal tai veidukai, rodantys emocijų išraiškas? 
• Nedrauskite vaikui jausti emocijų. Pavyzdžiui, vietoje to, kad paprašytumėte liautis verkus, padėkite vaikui suprasti juntamas emocijas: ,,Suprantu, kad dabar jautiesi liūdnai / piktai. Kaip galėčiau tau padėti?“ Nuslopintos emocijos ir toliau kaupiasi tiek pasąmonėje, tiek kūne. Jos niekur nedingsta, o sudirgintos gali prasiveržti tarsi vulkanas. 
• Mokykite vaiką nusiraminti. Tai svarbus pratimas, kuris leis suimti situaciją į savo rankas ir per daug nesusitapatinti su emocija, mąstyti racionaliai. Nusiraminti bus lengviau ėmus giliai kvėpuoti ar staiga pakeitus veiklą, pavyzdžiui, pradėjus piešti renkant kambaryje išsimėčiusius daiktus. 
• Emocijų žaidimas prieš veidrodį. Rodykite įvairias grimasas, kurios išreiškia jausmus: kaip atrodote pikti, linksmi, liūdni ir t. t. Įvardykite vaikui šiuos jausmus. Tokiu būdu jis mokysis atpažinti kitų emocijas. 
• Personažų emocijos. Skaitydami ar žiūrėdami filmukus, įvardykite vaikui personažų emocijas. Pavyzdžiui, dabar katinas jaučiasi išsigandęs, o dabar – labai laimingas. Šiek tiek vyresniems vaikams galite paaiškinti, kodėl personažai jaučiasi vienaip ar kitaip. Pavyzdžiui, katinas jaučiasi liūdnai, nes ilgai nematė savo mylimų šeimininkų. 
• Dienoraščiai. Ši priemonė tiks vyresnio amžiaus vaikams. Ji padės ugdyti ne tik sklandžią minčių raišką, bet ir leis pažinti savo jausmus, būsenas, poelgių priežastis. Pasiūlykite paaugliui pabraukti visas savo emocijas kita spalva. Tokiu būdu paauglys galės pamatyti, su kokiomis emocijomis ir jausmais jis susiduria dažniausiai ir gal galima kažką dėl to padaryti.

Stebėdami kitų emocijas bei reikšdami savo pačių, vaikai kiekvieną dieną eksperimentuoja tikrindami ribas savo šeimos ir socialinėse aplinkose.