dezinformacija gali slypėti ir kitame interneto lange
Koronavirusui įsibėgėjus ir atėjus antrajai bangai, natūralu, kad informacijos gausa liejasi per kraštus. Tai pastebime tiek naujienų portaluose, tiek socialiniuose tinkluose. Turbūt ne kartą teko atkreipti dėmesį į keistas iššokančias reklamas, nuolat siūlomus atlikti asmenybės testus, itin piktus komentarus ar netikėtai daug įvertinimų susilaukusius, nežinomų žmonių vaizdo įrašus. Visi šie dalykai vadinami dezinformacija. Pakalbėkime apie tai, kaip apsaugoti save ir savo vaikus nuo nereikalingos bei melagingos informacijos.
Europos Sąjungoje dezinformacija apibūdinama kaip melaginga arba klaidinanti informacija, kuriama, pateikiama ir skleidžiama siekiant ekonominės naudos arba siekiant tyčia suklaidinti visuomenę, ir galinti padaryti žalos visuomenei. Žala visuomenei apima grėsmes demokratiniams procesams ir tokioms viešosioms gėrybėms kaip Sąjungos piliečių sveikata, aplinka ir saugumas.
Padirbta ar melaginga informacija dažnai stengiamasi iššaukti emocinę reakciją: naudojant skambias antraštes, išvedžiojimus ar turinio neatitinkančius pavadinimus. Dažniausiai dalis tokios informacijos būna tikra, o dalis pramanyta, – tokiu būdu formuojamas naujas, bet kartu ir atpažįstamas naratyvas. Dezinformacija internete pasirodo ne tik straipsniuose, bet ir socialiniuose tinkluose, komentarų skiltyse. Dar lengviau yra sukurti vadinamąsias pigias melagingas naujienas. Tai klaidinantis turinys, kuriam nereikia sudėtingų technologijų. Jį galima sukurti tiesiog suteikiant klaidingą pavadinimą nuotraukai ar vaizdo įrašui arba naudojant pasenusį turinį dabartiniam įvykiui iliustruoti.
Taip pat egzistuoja tokia dezinformacijos kryptis kaip antraštinis jaukas (angl. clickbait) – tai terminas, naudojamas apibūdinti perspaustoms (sensacingoms), nesąžiningoms arba dirbtinai sukurtoms antraštėms, kurios sukurtos paskatinti žmones spustelėti antraštę arba nuorodą. Kuo daugiau veiksmo rezultatų gaunama iš straipsnio, vaizdo įrašo ar nuotraukos, tuo daugiau lėšų galima uždirbti. Tai reiškia, kad kūrėjai yra motyvuoti teigti bet ką, kad tik jūs spustelėtumėte mygtuką. Remiantis asmenybės profiliu, kuris nustatomas pagal jūsų naudojamas platformas (pvz., „Facebook“ ir „Instagram“), jums pateikiamos individualizuotos antraštės, sukurtos taip, kad paveiktų jūsų emocijas ir kad spustelėtumėte nuorodą.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu, o ypač prasidėjus karantinui, pagrindine klaidinančios informacijos tema tapo teiginys, kad privalomas veido apsaugos priemonių, ypač kaukių, dėvėjimas neapsaugo. Komentarų skiltyse, išnaudojant koronaviruso kontekstą, vis dažniau skatinama nesilaikyti valdžios reikalavimų dėvėti kaukes, kritikuojamos ir įžeidinėjamos valdžios institucijos. Didžiausiais netikrų paskyrų taikiniais išlieka Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Vyriausybės socialinio tinklo „Facebook“ paskyros. Šiam tikslui dažniausiai naudojamos imitacinio pobūdžio paskyros, netikri profiliai.
Kaip atskirti, ar po komentaru slepiasi dezinformacija? Ekspertai pabrėžia, kad dažnai tokiems komentarams būdingos rašybos klaidos, necenzūriniai žodžiai, kalba būna padrika ir provokacinė.
Karantino pradžioje buvo sukurta iniciatyvos „Demaskuok.lt“ rengiamo koronaviruso dezinformacijos tyrimo metodologija, kuri įtraukia ne tik kiekybinius kriterijus (paminėjimų skaičius), bet ir kokybinius parametrus – žinutės naratyvą ir pasiekiamumą. Dirbtiniu intelektu paremtas įrankis per dieną analizuoja daugiau kaip 30 tūkst. straipsnių, o netikras naujienas aptinka praėjus 2 minutėms nuo jų pasirodymo.
Per pirmas dvi karantino savaites, analizavę informacijos srautą Lietuvoje, analitikai išskyrė dvi ryškias tendencijas, atskleidžiančias dezinformacijos tikslus. Pirma, buvo kryptingai siekiama mažinti visuomenės pasitikėjimą autoritetais – sveikatos apsaugos sistema, akademikais, gydytojais ir mokslu iš esmės. Antra, pakirsti žmonių pasitikėjimą demokratinėmis, taikią pasaulio tvarką palaikančiomis institucijomis – NATO ir Europos Sąjunga. Socialiniuose tinkluose ir tinklalapiuose buvo plėtojamos skirtingos temos ir naratyvai. Platformoje „Facebook“ daugiausia įsitraukimo ir sklaidos – daugiau kaip 492 tūkst. galimos auditorijos – sulaukė pasakojimai apie pasaulyje įsivyravusią paniką: karantiną, blogiausius užsienio pavyzdžius ar prekių trūkumą.
Kitos plačiausiai paskleistos žinutės: „virusas buvo tikslingai sukurtas laboratorijose“ (daugiau kaip 421 tūkst.) ir „egzistuoja būdai gydyti COVID-19“ (beveik 382 tūkst. potencialios auditorijos). Tačiau nereikėtų baimintis – ne visose koronaviruso temai sukurtose „Facebook“ grupėse sklinda dezinformacija – daugiau kaip 37 tūkst. sekėjų turinčioje „Koronavirusas – tikra info“ stebimu laikotarpiu klaidinančių naujienų nebuvo fiksuota. Daugiau informacijos rasite čia (LT, straipsnis).
Atviros Lietuvos fondo ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos laidoje (LT, video) – viskas apie dezinformaciją ir dar šiek tiek. Įdomiai ir išsamiai pateikiamos taktikos, pagal kurias melagienos (melagingos naujienos) konstruojamos bei skleidžiamos internete.
SAM pataria nesirinkti socialinių kanalų kaip pirminio šaltinio informacijai tikrinti ir iš pradžių patikrinti oficialias valstybės institucijų svetaines bei jų paskyras. Taip pat, perskaitę bet kokią medžiagą internete ne tik patys nepulkite pasitikėti, patikrinkite kitus šaltinius, bet palaipsniui to daryti mokykite ir vaikus. Prieš spausdami „patinka“ ar pasidalindami tam tikra informacija, gerai pagalvokite. Pasidalijimas gali sukelti sniego gniūžtės efektą. Dalijimasis informacija yra viena iš dalyvavimo formų – kažkuo (bet kuo) pasidalindami su kitais, jūs prisidedate prie tikimybės, kad tai gali tapti „virusiniu“ reiškiniu. Dalintis reiškia rūpintis, tad darykime tai atsakingai.
Kitas patarimas iš pirmo žvilgsnio atrodo visai nesusijęs su dezinformacija – atsargiai atlikinėkite siūlomus asmenybės testus. Pavyzdžiui, į kokį gyvūną esate panašūs; kokios yra jūsų tobulos atostogos; koks „Disney“ veikėjas jūs esate ir t. t. Sąrašas be pabaigos. Nors išlieka tikimybė, kad tai tiesiog smagus testas, kuriuo siekta paskatinti jus susidomėti, taip pat gali būti, kad klausimai buvo kruopščiai parengti siekiant surinkti duomenis, norint suklasifikuoti jūsų asmenybę, remiantis vadinamaisiais psichometriniais modeliais. Pasitelkus dažniausiai naudojamą psichologinio profiliavimo skalę jūsų asmenybė vertinama pagal penkis požymius: atvirumą, sąžiningumą, ekstravertiškumą, priimtinumą ir neurasteniškumą. Visa ši informacija renkama siekiant veiksmingiau daryti įtaką jums arba tokiems žmonėms kaip jūs.
