užslėptos vaikų emocijos – kaip jas atpažinti ir su jomis susidraugauti?
Staiga pasaulis apsivertė aukštyn kojomis. Visų mūsų rutina keičiasi, o įvairūs ribojimai gali daryti įtakos net mūsų pomėgiams ir veikloms. Vaikai, net ir patys mažiausi, puikiai mato ir supranta, kad kažkas keisto vyksta aplink, tačiau ne visi gali, o kartais net bijo išreikšti savo emocijas. Dažnai dėl to, kad patys jų dar iki galo nesupranta. Mums, vyresniems, yra be galo naudinga suprasti ir pastebėti užslėptas vaikų emocijas, kad ateityje galėtume padėti jiems.
Pažvelkime šiek tiek bendriau: žmogus, blogų emocijų sukeliamą skausmą gali išgyventi dviem būdais: emociškai (jaučiamės liūdni, pikti, norisi verkti) ir fiziškai (sutrikęs miego režimas, dirglumas, galvos ar pilvo skausmai). Todėl stebėkite ne tik kaip jūsų vaikas reaguoja į aplinką, bet ir kaip jaučiasi. Labai svarbu, kad vaikams būtų suteikta erdvė išreikšti savo jausmus. Kaip tai galima padaryti? Pavyzdžiui, jeigu vaikas pyksta ar įsijautęs jums kažką pasakoja, pasistenkite jo nenutraukti ar nutildyti. Tokiu būdu parodysite, kad vaikas yra išgirstas ir jo emocijos bei mintys – svarbios. Žinoma, prieš tai aptarkite ribas, nes jei vaikas supykęs ims spardyti daiktus namuose, tai greičiau tik dar labiau viską įaudrins.
Paramos vaikams centro psichologė, „Tėvų linijos“ vadovė Jūratė Baltuškienė dalinasi keliais patarimais, kurie padės pandemijos ir ne tik, metu:
_ Įvardinkite kas pasikeitė ir kas dar gali keistis. Svarbu pabrėžti, kad panašioje situacijoje yra ne tik jūsų šeima, bet ir daugelis pasaulio šalių.
_ Neverskite vaikų kalbėti, tokiu būdu jie tik dar labiau užsidarys. Geriausia, kai vaikai jaučiasi laisvai ir žino, kad į jų klausimus bus visada atsakyta. Užtikrinkite juos.
_ Padėkite sumažinti nerimą dėl artimųjų ir draugų sveikatos. Informacia apie Koronavirusą pasiekia ne tik suaugusius, bet ir vaikus. Todėl, laikui bėgant jie gali imti nerimauti dėl senelių sveikatos, savo draugų. Komunikacija – jūsų rankose. Paskatinkite vaikus bendrauti su seneliais ir draugais telefonu ar vaizdo skambučiais. Galite pasikalbėti su draugų tėveliais ir taip suorganizuoti vaikų susitikimą vaizdo skambučiu.
_ Nepulkite barti, pirma pastebėkite. Netinkamas elgesys pas visus vaikus pasireiškia skirtingai, tačiau jei jis atsirado staiga ar jo anksčiau nebuvo, tai gali būti dėl užslėptų emocijų. Įsitikinkite ar tai tikrai ne paslėptos emocijos, o vėliau aptarkite netinkamą elgesį ir kaip jį galima būtų keisti.
Jeigu jūsų vaikas dar mažas ir galbūt pažįsta, štai keli kūrybiniai pratimai, susipažinti su savo ir kitų žmonių emocijomis:
Emocijų termometras nors labiau tinka mokyklinukams, nei mažyliams, šis pratimas puikiai padės vaikui atpažinti emocijas kiekvieną dieną. Ant didelio balto lapo, kartu su vaiku nupieškite pagrindines emocijas: pyktį, liūdesį, džiaugsmą, baimę, laukimą ir t.t. Tegul vaikas pabando nupiešti šias emocijas taip, kaip jas įsivaizduoja. Tada, iš atskiro lapo pasigaminkite kelis skirtingus termometrus, kurie rodo skirtingas temperatūras: šalta, šilta, karšta. Kiekvieną dieną vaikui grįžus iš mokyklos ar kažkam atsitikus namie, leiskite vaikui pridėti termometrą prie emocijos, kurią jaučia. Jeigu vaikas pažįsta dar tik kelias emocijas – įtraukite į žaidimą visą šeimą. Taip kiekvienas šeimos narys padėdamas termometrą ant emocijos, galės papasakoti apie tai, ką jaučia. Tokiu būdu vaikas greičiau atpažins ir susidraugaus su naujomis emocijomis.
Emocijų dėžutės padės vaikui dar geriau susipažinti ir atskirti emocijas. Šis pratimas geriausiai tinka vaikams nuo penkerių metų. Kiekviena emocija (išgąstis, pyktis, laimė, liūdesys) turi savo atskirą dėžutę. Visos dėžutės – vaiko nuosavybė ir šis su dėžutėmis ir jų turiniu gali daryti ką nori. Čia keliauja piešiniai, užrašai, daiktai ir viskas, ką tik galima sugalvoti! Į kiekvieną dėžutę keliauja skirtingi emocijas atspindintys atributai.
Kai vaikas bus susipažinęs su pagrindinėmis emocijomis, štai dar keli skirtingi emocijų išreiškimo pavyzdžiai ir praktiniai pratimai vaikams:
Nerimas vaikams pasireiškia lygiai taip pat kaip ir suaugusiems. Mažyliai gali nerimauti dėl senelių, dėl to, kad nemato savo draugų, ar net dėl savo tėvelių. Dažnai dėl nerimo vaikai blogiau miega ir valgo, tampa apatiški ir irzlūs. Turbūt daugelis mūsų žino, kad nerimas – tirkai stiprus jausmas, todėl svarbu su juo susidraugauti kuo anksčiau.
Komforto lėlė yra vienas iš būdų, naudojamų psichologų, dirbančiais su įvairias traumas patyrusiais vaikais. Nors dažniausiai lėles vaikai pasiima prieš miegą, galite paaiškinti vaikui, kad gali ją neštis su savimi į mokyklą ar darželį. Jeigu ši mintis nepatinka, štai kitas būdas – neramiais laikais ši komforto lėlė tampa tarsi nematomu draugu, su kuriuo vaikas gali pasikalbėti ir papasakoti jai, kaip jaučiasi.
Sapnų gaudyklė yra kitas metodas. Visi žinome sapnų gaudykles, o kas geriau – turbūt turime jas namuose. Jeigu vaikas blogai miega arba sapnuoja košmarus – papasakokite jam pasaką apie sapnų gaudyklę, kurios tinkle užstringa visi blogai sapnai. Vaikai yra itin imlūs istorijoms. Kiekvieną rytą kartu nupurtykite gaudyklę, leisdami blogiems sapnams „pabėgti“.
Pyktis, yra viena sudėtingiausių emocijų. Dažnai vaikai slėpdami skausmą, liūdesį, o kartais patys nežinodami tiksliai ką jaučia, perteikia tai pykčio priepuoliais, ašaromis ir panašiai. Kadangi su iškilusiomis emocijomis geriausiai draugauti iš karto, užsiėmimai rankomis gali būti labai veiksmingi. Mažasis monstras padės susitaikyti su pykčiu ir į jį pažiūrėti plačiau. Duokite vaikui molio, plastilino ar tiesiog spalvoto popieriaus ir paprašykite, kad jis sukurtų personažą – tikrą monstriuką, kuris atrodytų kaip dabar jo jaučiama emocija. Kol vaikas minkys plastiliną, po truputį pyktis ims slūgti. Kai monstriukas bus baigtas, paklauskite, ką galite padaryti, ar kas turi atsitikti, kad jis taptų laimingas arba ramus. Sekite vaiko atsakymą, jis gali papasakoti jums, kokia emocija gali slėptis po šiuo pykčiu.
