mokymasis namuose

Nuo šių metų atsirado galimybė vaikui mokytis savarankiškai kasdien nelankant mokyklos, t. y. ugdytis šeimoje. Priimtomis Švietimo įstatymo pataisomis nustatyta, kad vaikas jo paties ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gali pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas būti ugdomas (ugdytis) šeimoje. Pasirinkus ugdymą šeimoje, vaiko iki 14 metų tėvai (globėjai, rūpintojai) arba vaikas nuo 14 iki 18 metų ir pasirinkta mokykla sudaro mokymo sutartį. Ugdantis šeimoje įgytas išsilavinimas prilyginamas mokykloje įgytam išsilavinimui. Prieš sutarties dėl vaiko ugdymosi šeimoje sudarymą mokykla, pasitelkdama reikalingus specialistus, įvertins sąlygas šeimoje, vaiko brandos ir žinių lygį. Taip pat nustatyta, kad tokius mokinius konsultuos, mokomąja medžiaga aprūpina, mokymosi pažangą ir pasiekimus, socializacijos poreikio užtikrinimą periodiškai vertins mokykla, su kuria sudaryta mokymo sutartis. Ir nors tai dar nėra plačiai naudojama praktikoje, dėl pasaulinės pandemijos, vaikai vis tik mokosi namuose.

 

Vienas iš pagrindinių neigiamų virtualaus mokymosi aspektų yra tai, kad suprasti dalyką virtualioje erdvėje vaikams užtrunka trečdaliu ilgiau nei užtruktų realioje klasėje. Todėl, mokytojams patariama neišsikelti lūkesčių labai aukštai ir vertinti situaciją kuo paprasčiau. Mokytojai turi kurti naujas užduotis, pakeisti pamokos struktūrą, išmokti save kokybiškai nufilmuoti. Visi šie pokyčiai nėra jiems lengvi, tačiau labai reikalingi. Žinoma, dar sunku įvertinti ar jaunesni klasių mokiniai turi daug naudos iš nuotolinio mokymosi ir virtualaus bendradarbiavimo. Jų dėmesys yra ribotas ir geriausiai pritraukiamas asmeniškai. Kalbant apie sudėtingesnes temas, vaikams reikia dėmesio, nurodymų ir atsiliepimų, kuriuos gali suteikti tik tame pačiame kambaryje esantys mokytojai. Geroji pusė yra ta, kad bendradarbiavimas internete gali sėkmingai ugdyti studentų ir mokinių įgūdžius, reikalingų šiuolaikinei karjerai. Vis daugiau skirtingų darbo kategorijų prašys dirbti geografiškai išsklaidytose virtualiose komandose.

 

Pakalbėkime, kokie veiksniai gali kelti daugiausiai streso? Kas karantino pradžioje buvo neįprasta?

Mokymasis namuose vaikams taip pat naujas dalykas, todėl gana normalu, kad vaikas ateina dažnai paklausti ar paprašyti pagalbos. Lygiai kaip ir su namų darbais ar iškilusiais klausimais. Suaugusio ir padedančio vaidmenį mokykloje ir darželyje užima mokytojai. Tačiau vaikams būnant namuose, tai tenka daryti tėveliams. Natūralu, jog jaunesnio amžiaus vaikai reikalauja daugiau priežiūros ir dėmesio, todėl konsultuotis su pedagogais ar ieškoti kitų pagalbos būdų – tikrai ne nusikaltimas. Kuo greičiau tėveliai įsitraukia į mokymosi procesą namuose ir nepalieka vaiko vieno – tuo greičiau vaikas tampa savarankiškesnis. Tai taip pat daro įtakos vaiko jausmams ir motyvacijos kiekiui. Kuo patogiau ir ramiau mažylis jausis, tuo bus mažiau atmetimo, susierzinimo ir kitų nemalonių, mokymuisi trukdančių jausmų.

Kitas svarbus aspektas – keliami lūkesčiai. Apklausos rodo, kad tėvai kelia didelius lūkesčius ne tik vaikams, bet ir patys sau. Ar nebūna kartais taip, kad sunku paaiškinti vieną ar kitą temą? Nors tai ir suprantami dalykai, bet vis nerandate to kelio iki savo vaiko? Karantino metu jūs užimate pedagogo vaidmenį. Kitaip sakant, esate jo pavaduotojas, tikra dešinioji ranka. Tad ir priimkite tai – kaip vaidmenį ar trumpą pavadavimą. Nebijokite pasakyti vaikui, kad nemokate paaiškinti ar nežinote kaip kažką atlikti. Gal kartu rasite sprendimą? Esant reikalui, visada galite kreiptis į mokymo instituciją ir kartu ieškoti atsakymų į iškylančius klausimus.

 

Keli patarimai, ką galite daryti, kad vaikui būtų lengviau: 

 

• Apsvarstykite galimybę apriboti savo vaikų mobiliuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius, kad mokyklos darbams būtų skiriamas nedalomas dėmesys ir jie būtų atlikti gerai. Programos, žaidimai ir pranešimų siuntimo funkcijos yra įdomios, tačiau jos taip pat gali blaškyti dėmesį. Taip pat įsitikinkite, kad jūsų vaikai daro daug pertraukų, kurių metu jie užsiima fizine veikla ir kuo daugiau laiko praleidžia atokiai nuo ekranų. Galite nustatyti tam tikrus pertraukų signalus, panašius į tuos, su kuriais jie susiduria mokykloje. Pastarieji bus gera paskata atsitraukti nuo kompiuterio ir pasimėgauti grynu oru, pasivaikščioti ar šiek tiek užkąsti. 
• Tam, kad mažyliai pasiektų geriausių rezultatų, sukurkite jiems ramią ir patogią darbo vietą. Idealiu atveju, tai bus visai kita erdvė, nei ta, kurioje jie yra pratę žaisti ar ilsėtis. 
• Kai kalbame apie pačius mažiausius, per didelis ekrano laiko naudojimas gali turėti neigiamos įtakos jaunoms smegenims, todėl šiomis ypatingomis aplinkybėmis reikėtų būti ypač atsargiems. Ar žinojote, kad vaikų skatinimas skaityti spausdintas knygas ar atlikti įvairias užduotėles ant popieriaus yra labai naudingi jų motorikai? Tyrimai rodo, kad nuotolinis mokymas gali būti sudėtingas bet kokio amžiaus žmonėms, ypač mažiems vaikams, todėl būtina dažnai kaitalioti veiklas, skirtingais būdais išjudinant mažųjų motoriką.
• Nebijokite pasikalbėti su kitais tėvais. Gal jie turi panašių rūpesčių ar nerimavimų kaip ir jūs, o gal yra atradę metodus, kurie jiems padeda su jų vaikais. Dalinkitės informacija ir palaikykite vienas kitą. Mėgstamiausia mano dalis – nepamirškite atsipalaiduoti ir užsiimti smagia veikla su visa šeima! Ne tik mokykla ugdo vaikus – kartais žaidimai ir aplinkos stebėjimas išmoko daug daugiau!