Bandant paaiškinti įvairius terminus, o ypač tuos, kurių kartais ir patys ne iki galo suprantame, tikrai gali atrodyti tarsi misija neįmanoma. Tai kaip gi paaiškinti, kas tas virusas per daiktas? Juk tikrai girdime apie jį beveik kiekvieną dieną.
Pradėkime nuo pačių mažiausių. TIkrai, nėra blogo amžiaus išmokyti vaikus apie virusus. Patiems mažiausiems galite apie virusus pasakoti kaip apie mažus mažus nematomus vabaliukus, kurie gyvena ant visų žmonių ir gyvūnų. Kartais, kai jie patenka į mūsų kūną, mes jaučiamės prastai ar sergame.
Vyresniems vaikams galite papasakoti apie virusą daugiau: kaip jis atrodo, kaip patenka į mūsų kūnus, kaip jie atrodo ir kokie būna. Žinoma, kad galėtumėte paaiškinti vaikui, pirma patys turite žinoti, kaip padaryti tai paprastai ir nesudėtingai. Pradėkime!
Virusas paprastai – tai maža, akimi nematoma dalelė, kuri gyvena visur, kas gyva. Jie gali gyventi augaluose, gyvūnuose ir, žinoma, žmoguje. Net tokiose vietose kaip oras ar vanduo. Mokslininkai yra atradę, kad yra dvi virusų rūšys – gerieji, kurie palaiko gyvybę Žemėje ir blogieji, kurie yra įvairių užkrečiamų ligų kaltininkai. Kiekvieną dieną, mums nematant, tarsi baltieji ir juodieji magai jie kovoja tarpusavyje taip išlaikydami pusiausvyrą.
Panašiai, kaip žaidžiant slėpynių, virusai atpažįsta užkrėsti tinkamą ląstelę, priartėja ir prilimpa prie jos membranos (sinelės). Į ląstelės vidų jis patenka per silpną ląstelės vietą, kuri dar labiau suardoma. Štai, pavyzdžiui, Koronaviruso raktas yra į karūną panašūs viruso spygliukai. Korona viruso durys į mūsų kūną yra ląstelės esančios nosyje ir gerklėje, ten yra daug durelių, kurias virusas gali atrakinti. Būtent todėl mokslininkai pataria dėvėti kaukes, dažnai plautis rankas ir stengtis kuo mažiau liesti savo veidą. Atrakinus duris, jie patenka į ląstelės vidų ir įveda savo genetinę informaciją, taip užvaldydamas ją. Galima sakyti, jie ląstelei suteikia savo vardą. Pakeičiama ląstelės sandara, todėl suaktyvėja jos medžiagų apykaita ir ląstelė suardoma. Kai mūsų, ar kitų gyvų organizmų kūnuose jų prisidaugina, ir kai ląstelė iškelia baltą pasidavimo vėliavą, virusai išeina iš suardytos ląstelės ir skverbiasi į kitas ląsteles.
Skirtingi virusai, turi skirtingas vietas mūsų kūnuose, kurias labiausiai mėgsta, todėl ten ir apsigyvena. Štai, pavyzdžiui virusas sukeliantis COVID-19, mėgsta plaučius, nes čia yra daug vietos žaisti ir plėstis. Tačiau kai jo prisidaugina, mums darosi sunku kvėpuoti. Taigi, norint papasakoti vaikui apie virusą ir jo labai neišgąsdinti, galite kalbėti apie virusą, kaip apie personažą. Įsivaizduokime, kad tai veikėjas, tikras blogiukas, kuris turi misiją – susirasti daug draugų. Tačiau netyčia jam gaunasi užkrėsti juos ir niekas nebenori su juo draugauti. Tačiau ant jo nereikia pykti, jis ir pats nežino, kad yra blogiukas.
Taip, kaip virusai puola mus, ieškodami naujų namų daugintis, taip ir mūsų kūnai turi visą kariuomenę, kuri kovoja su šiais blogiukais. Tai – imuninė žmogaus sistema. Vaikui svarbu žinoti, kad jo kūnas kovoja su virusu, tad kai pasakosite vaikui apie virusą, papasakokite ir apie imuninę sistemą. Paprastai kalbant, tai specialios ląstelės mūsų kraujyje, kurios nuolat ieško svetimų gyevntojų, o juos radusi, stengiasi sunaikinti. Kuo galima tikrai pasidžiaugti, jog šios ląstelės prisimena įsibrovėlius, todėl kiekvieną kartą vis lengviau juos sunaikina. Vykstant kovos procesui pasireiškia taip vadinami ligos simptomai. Kai mums ima tekėti nosis ar skaudėti gerklę, tai reiškia, kad organizmas kovoja.
Vaikai, ypač mažieji, apie pasaulį mokosi per žaidimus ir jau žinomas asociacijas. Todėl dar vienas galimas būdas paaiškinti kas tas virusas ir kaip jis veikia – pasitelkiant sinonimus ir atitikmenis. Pavyzdžiui, tokie terminai kaip durys ir raktas padės paaiškinti, kokiu būdu virusas patenka į ląstelę. Naudojant namo ar gynėjų analogiją galime paaiškinti kas yra imuninė sistema ir kaip ji veikia, kaip saugo mus nuo virusų ir kitų ligų.
Tad iš kur atsirado šis naujas virusas, kuris taip drebina visą pasaulį? COVID-19 virusas prasidėjo Kinijoje dar praeitų metų pabaigoje. Iš pradžių užsikrėtusių buvo sąlyginai mažai, bet labai greitai virusas išplito ir visoje Kinijoje, o dabar ir visame pasaulyje. Spėjama, kad pirminis Koronos viruso šaltinis (namai) buvo šikšnosparniai, kurie perdavė virusą kitam gyvūnui, o šis – žmogui. Ir taip iš žmogaus – žmogui, šis virusas išplito. Čia (LT, video) galite pasižiūrėti daugiau.
Kodėl šis naujas virusas vadinasi Korona? Verčiant iš lotynų kalbos, žodis Corona reiškia karūną, o šis virusas yra su spygliais, kurie atrodo kaip karūna. Kad prisijaukint šį mažą, bet gąsdinantį virusą, vaikai gali nupiešti, pagal pavyzdį arba kaip įsivaizduoja visą būrį Koronos virusų. Padarykite juos šmaikščius ir gal net negražius. Piešimo tikslas susidraugauti ir pasijuokti iš viruso. Kol vaikas pieš virusus, kelis labai mažus nupieškite ir jūs. Juos iškirpę, paslėpkite virusiukus įvairiausiuose namų vietose ir duokite vaikui į rankas padidinamąjį stiklą. Kartu pažaiskite Seklį Morką, kuris ieško virusų. Pasibaigus žaidimui, paaiškinkite dar kartą vaikui, kad nors kartais mūsų rankos ar kiti paviršiai atrodo švarūs, nes ten plika akimi nematyti virusų, jie labai gerai moka slėptis. Virusus mato tik mokslininkai, pasitelkę specialius, labai galingus mikroskopus. Panašiai kaip jūs dabar su padidinamuoju stiklu. Tai reiškia, kad virusai visada aplink mus ir turime kuo dažniau praustis. Taip, plauti rankas! nepamirškite vaiko apdovanoti. Kas daugiau suras virusų, tas galės mėgautis super desertu vakare.
Žinoma, sudėtinga dalis gali būti ir ta, kad bandome paaiškinti vaikui apie dalyką, kurio tarsi nėra. Viruso mes nematome ir negalime pačiupinėti. Tuo atvėju, pasakodami apie virusą, karts nuo karto paprašykite vaiko atkartoti savais žodžiais, kaip jis viską supranta. Tokiu būdu jis geriau viską įsisavins, o gal iškils klausimų.
Taip pat, neužverskite jo visa informacija vienu metu. Mokykimės mažais žingsneliais, o jeigu vaikui bus įdomu – jis paklaus ir parodys jums tolimesnę kryptį.